Agurkų daigus ant palangių patariama auginti balandžio mėnesio pradžioje. Geriausia sėti 2 – 3 metų agurkų sėklas, nes iš pernykščių sėklų išaugę agurkų daigai užaugina pernelyg daug vyriškųjų (tuščių) žiedų, kurie neužmezga vaisių. Jei agurkų daigai pernelyg sparčiai auga, jų augimą sustabdysite, jei daigus paliesite superfosfato tirpalu: 10 litrų vandens ištirpinkite 2 šaukštus superfosfato. Jei agurkų daigai auga pernelyg lėtai, juos paliekite azoto ir kalio trąšų tirpalu (1 stikline tirštu karvių ar paukščių mėšlo tirpalu).
Agurkų auginimas
Taip pat skaitykite: Kaip marinuoti agurkus
Agurkų daigus geriau auginti sėjant juos tiesiai į polietileno ar durpinius puodelius, t. y. be pikavimo. Sėklą puodelyje įterpkite gulsčiai 1–2 cm gylyje. Į dalį puodelių (20 proc.) sėkite po 2 sėklas. Bus atsarga neišdygusiems augalams atsodinti. Pasėjus puodeliai iki sudygimo uždengiami polietileno plėvele. Tada mažiau garuoja drėgmė. Jei ant išdygusių skilčialapių lieka sėklos luobelė, vadinasi, sėkla buvo per sekliai įterpta arba per sausa žemė. Kai temperatūra esti 24–26o C, sėklos sudygsta per 2–3 dienas. Agurkams sudygus, 3–5 dienas temperatūrą sumažinkite iki 16–17o C, t. y. perkelkite puodelius į šaltesnę vietą, tada daigai neištįs. Optimali temperatūra nurodyta lentelėje. Jei naktį temperatūra bus aukšta, daigai ištįs. Agurkų daigams augti labai svarbi dirvos, kurioje jie auga, temperatūra. Ji turi būti 18–20o C. Todėl geriau puodelius su daigais išdėstyti ne tiesiai ant žemės, o ant stelažų. Kad agurkų daigai būtų neištįsę, tvirti, juos sustatykite rečiau, kai jų lapai pradeda liestis. Tinkami sodinti agurkų daigai yra 25–30 cm aukščio, turi 5–6 lapus, antžeminės dalies masė 35–40 g, šaknų sistema gerai išvystyta.
Agurkų auginimas šiltnamyje
Taip pat skaitykite: Augalų sodinimas pagal Mėnulio fazes
Šiltnamyje augalai sodinami 1,8-2, 2 augalo/m2 tankiu, paliekant 1,4-1,6 m pločio praėjimo takus.Dažniausiai naudojama vertikalios augimo krypties formavimo sistema. Ant 2 m aukščio atramų horizontaliai ištempiamos dvi vielos: viena – 2m aukštyje, kita – 25 cm virš grunto. Virvelės pririšamos vertikaliai prie viršutinės ir apatinės vielos. Augantys augalai yra tvirtinami prie šių virvelių. Augalui praaugus viršutinę vielą, žemyn paleidžiamos 2-3 atžalos (formavimas “skėčiu”). Kad susiformuotų pilnavertis su stipria šaknų sistema augalas, nuo pagrindinio stiebo reikia nuskinti iki 60 cm aukščio visas atžalas, žiedus ir vaisių užuomazgas.
Šiltnamyje agurkų augimo metu maksimali temperatūra neturėtų būti aukštesnė kaip 32 C, minimali naktį 16 -18 C. Nedideliuose plėvele dengtuose šiltnamiuose saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos, dėl to nukenčia augalo lapai, agurkai nustoja augti. Todėl saulėtomis dienomis, atsižvelgiant į oro temperatūrą, šiltnamius būtina gerai vėdinti.
Kai labai karšta, vėdinimo angos atidaromos nuo pat ankstaus ryto, kad stiklu ar plėvele dengtame šiltnamyje oras galėtų atvėsti.
Pradėjusius megzti šiltnaminius agurkus reikia kartą per savaitę patręšti.
Pirmas požymis, kad agurkai gauna nepakankamai maisto medžiagų, yra pašviesėję jauni augalo lapai. Dažniausiai agurkams neužtenka azoto, todėl juos patartina tręšti 0,3% azoto trąšų tirpalu. Kas savaitę kiekvienam augalui išpilama po 1—2 l tirpalo. Kad agurkai gautų visas reikalingas maisto medžiagas, iš jų ir mikroelementus, vieną du kartus patręšus azoto trąšomis, patartina vartoti mineralinių trąšų mišinį.
Agurkai tręšiami bechlorėmis, be amidinio azoto, vandenyje tirpiomis trąšomis Terraflex C (NPK 17-7-21,5+3 MgO +mikroelementai). Trąšų Terraflex C pagrindas yra kalio nitratas (ne kalio sulfatas), todėl šios trąšos nedidina substrato druskingumo. Aukštas NO3-/NH+4 santykis garantuoja gerą Ca++ ir Mg++ jonų įsisavinimą ir padeda vystytis tvirtai šaknų sistemai . Tręšimui šiomis trąšomis tinka visos laistymo ir trąšų dozavimo sistemos.
Naudojant lašelines laistymo ir tręšimo sistemas, tręšimas gali būti:
Pastovus: trąšos įterpiamos kartu su vandeniu pastoviai. Tręšimo norma – 0,9 g/l (0,9 kg trąšų ištirpinama 1000 litrų vandens).
Periodinis: trąšos įterpiamos kas kelintą laistymą. Tręšimo norma –1,7-2,4 g/l iki žydėjimo pradžios ir 3,2-3,5 g/l žydint ir iki derėjimo pabaigos. Prieš tręšimą augalai turi būti gerai paliejami.
Taip pat skaitykite: Kaip laikytis agurkų dietos
Agurkų sodinimas ir auginimas lauke:
Žemę daigų sodinimui ir sėjimui reikia ruošti kaip ir šiltnamiams. Agurkų sėklas sėti žemei 10-15 cm gylyje įšilus iki 15 laipsnių. Sėti ar sodinti daigus reikia ne į lygų paviršių, bet į iškilias lysves, nes jas geriau įšildo saulė, o lijant lietui mažiau užsilaikys vanduo- neužmirks agurkų šaknys. Lysvės daromos 60 cm pločio su 40-50 cm tarpais. Dieną prieš sodinant agurkų daigus išsodinant lysves palaistyti vandeniu apie 5-10 litrų kvadratiniam metrui. Palaistę uždenkite agroplėvele, kad dirva išsaugotų drėgmę ir šilumą.
Lietuvoje sėjama gegužės pabaigoje, kai nesitikima didesnių šalnų. Virš lygaus paviršiaus iškeltoje lysvėje daroma apie 5 cm gylio griovelis, į kurį kas 10 cm beriamos sėklos. Jos užberiamos puria žeme 2,5 cm sluoksniu.
Optimali dygimo temperatūra 21-23 laipsniai, daigai pasirodo po 4-5 dienų, esant vėsiau (16-18 laipsnių) – po 6-7 dienų. Gegužę ir birželį pirmoje pusėje agurkus reikėtų pridengti agroplėvele. Jiems išdygus galima padaryti paprastą konstrukciją iš sulenktos vielos, kuri pakels plėvelę nuo agurkų.
Pasirodžius tikrajam lapui, agurkai retinami paliekant 1 kv. m 5-6 augalus. Retinant ne ištraukiami, o nugnybiami prie šaknies. Po to rekomenduojama užpilti 3-4 cm sluoksnį purios žemės ar durpių. Suplaktoje, kietoje žemėje agurkai labai prastai dygsta.
Agurkų sodinukai į lauką sodinami sušilus orams apie gegužės pabaigą, birželio pradžią. Pavasarį ar vasaros pradžioje atvėsus orams agurkus reikėtų apdengti agroplėvele.
Agurkų priežiūra:
Lysvės turi būti švarios, be piktžolių, dirva po laistymo ar lietaus turėtų būti prie augalų purenama. Purenti reikia atsargiai maždaug 2-4 cm gyliu, siekiant, kad nebūtų pažeista šaknų sistema, paliekant prie daigo 5-6 cm apsauginę zoną, vėliau ją išplečiant iki 10-12 cm nuo stiebo.
Agurkai tręšiami skystu 3 dienas paraugintų karvių mėšlu (1:10), pridedant dvi stiklines pelenų kibirui mišinio. Tręšiama kuo arčiau stiebo, nes šaknų sistema nėra plati, be to, rekomenduojama prieš ir po tręšimo gausiai laistyti vandeniu, supurenti dirvą, trąšas sumaišant su dirvožemiu. Pirmą kartą tręšiama, kai agurkai išleidžia 4-5 tikruosius lapus, kitas po 15-20 parų po pirmojo tręšimo, vėliau, derėjimo laikotarpiu kas 10-12 dienų. 1 augalas palaistomas maždaug 1 litru skysto mėšlo mišiniu.
Laistyti agurkus reikia gausiai ir būtinai sušilusiu vandeniu. Agurkai nemėgsta chloruoto vandens, todėl negalima naudoti vandentiekio vandens. Geriausia surinkti lietaus vandenį.
Pradėjus derėti, agurkus reikia skinti, bent 1-2 kartus per savaitę. Dideli agurkai išnaudoja daug maistingų medžiagų, tad sulėtėja naujų agurkų augimas, be to, skynimas skatina agurką užmegzti naujų vaisių.
Birželio mėnesį šiltnaminiai agurkai genimi. Ant pirmos eilės šakų šalia žiedų formuojasi antros eilės šakos. Ant antros eilės šakų paliekama tik arčiausiai pagrindo po 1 arba 2 užuomazgas. Vėliau nugnybamos ūglių viršūnės ir retinama. Sudžiūvę ir ligoti augalo lapai pašalinami. Labai svarbu laiku, t. y. kuo anksčiau pašalinti visus nebūdingos veislei formos vaisius. Nereikia palikti ant augalo peraugusių agurkų, nes dėl to mažėja derlius.
Agurkų trešimas
Agurkų užuomazgos užauga labai greitai, maždaug per savaitę. Dėl tokio intensyvaus augimo sparčiai naudojamos maisto medžiagos, esančios dirvoje. Jūsų darbas – stebėti, kad agurkams nieko netrūktų.
Kad agurkai būtų gražios formos ir jų netrūktumėte, reikia visiškai nedaug tręšti. Tinka komposto mišinys ar mėšlo tirpalas. Tręšti reikia kartą per savaitę – kibiras tirpalo 1 kv. metrui. Galima tręšti ir pelenų tirpalu: 0,5-1 stiklinė pelenų kibirui vandens (2 kv. m plotui).
Beje, nepamirškite, kad agurkai labai nemėgsta chloruoto vandens, tad iš vandentiekio tikrai netinka, geriausias – lietaus vanduo.
Agurkų ligos
Daugiausia agurkus pažeidžia miltligė, baltasis (išsėtinis) ir šakninis puvinys, antraknozė, mozaika.
Miltligė pasirodo ant viršutinių lapų pavieniemis baltomis dėmelėmis. Dėmelės – grybiena ir grybelio sporos. Liga greitai plinta vėsiu, debesuotu oru. Esant 18-20 laipsnių miltligės vystymasis sustoja. Siekiant sustabdyti ligą, šiltnamyje reikia palaikyti agurkams tinkamą temperatūrą ir drėgmę, neleisti stiprios temperatūros kaitos. Lauke miltlige dažniau suserga agurkai, kuriems trūksta vandens. Liga naikinama fungicidais, po derliaus nuėmimo agurkų liekanos sudeginamos.
Baltasis puvinys (išsėtinis) pažeidžia visas augalo dalis. Pažeistos vietos tampa minkštos, slidžios, pasidengia baltomis apnašomis – grybiena, ji vėliau pajuoduoja. Plinta nesilaikant priežiūros taisyklių – jeigu nešalinami geltoni seni lapai, per tankiai susodinta. Žema temperatūra ir didelė oro drėgmė skatina šios ligos plitimą. Liga stabdoma šiltnamyje palaikant geresnį vėdinimą, vengiant didelės temperatūrų kaitos ir kondensato susidarymo ant lapų. Pažeistos vietos šalinamos, purškiama fungicidais. Rudenį agurkų likučiai deginami, žemė turėtu būti dezinfekuojama terminiu (35 laipsnių temperatūroje grybelių sporos žūna) ir cheminiu būdu (pvz. chlorkalkėmis).
Šakninis puvinys – grybelinis susirgimas. Apatiniai lapai gelsta ir vysta, apatinė stiebo dalis ruduoja. Vystosi dažniausia, kai agurkai laistomi šaltu vandeniu, dėl per didelių trąšų dozių, esant žemai, iki 17-18 laipsnių oro temperatūrai. Pagrindinės kovos priemonės – neperdozuoti trąšų, laistyti šiltu vandeniu, purenti dirvą.
Antraknozė – taip pat grybelinis susirgimas: ant lapų atsiranda apvaliai kampuotos geltonos spalvos dėmės. Ant vaisių atsiranda rožinės spalvos dėmės.
Mozaika pasitaiko labai dažnai. Mozaikos pažeisti lapai susiraukšlėja, tampa margi. Sutrikus lapų darbui mažėja derlius. Šiltnamiuose reikia sekti, kad oro temperatūra nebūtų žemiau 16-17 laipsnių ir ne aukščiau 35-40 laipsnių. Labai sergančius augalus verta pašalinti, kitus – atjauninti. Ligą platina voratinklinė erkė, gali plisti per užkrėstus darbo įrankius.
Voratinklinė erkutė – mažas plika akimi vos įžiūrimas voragyvis, gyvenantis apatinėje agurko lapo pusėje. Suaugę vabzdžiai ir jų lervutės maitinasi augalų sultimis. Apie pradurtą vietą ima formuotis šviesus taškas, lapas tampa tarsi marmurinis ir išdžiūna. Spartesniam erkučių plitimui padeda sausas oras, piktžolės. Geriausia natūrali priemonė – palaikyti didesnę drėgmę. Naikinami akaricidais ir insekticidais. Kenkėjų atsparumas šiems preparatams didėja, todėl to paties daugiau kaip du kartus ar kitą sezoną naudoti nerekomenduojama.
Tabakiniai tripsai – dar vienas pavojingas agurkų kenkėjas. Tai mažas rudos spalvos vabzdys, čiulpiantis augalo sultis. Įkandimo vietos dėmės turi kampuotą formą. Naikinami insekticidais ir galima nauja biologine priemone – plėšriosiomis erkėmis, kurios gali išnaikinti ir tripsus, ir voratinklinę erkę.
KOMENTARAI