Kaip sodinti ir auginti tujas | Tujų sodinimas, auginimas ir priežiūra

Kaip sodinti ir auginti tujas | Tujų sodinimas, auginimas ir priežiūra

Kaip pasirinkti trąšas
Medlievos uogos – Kas tai?
Kaip pačiam suformuoti puikų gėlyną sode
Graikinis riešutmedis
Kaip ir ką tvarkyti sode rudenį

Tuja  visiems įprastas dar nuo tarybinių laikų augalas, dar nuo tų laikų, kai didelio augalų pasirinkimo ir nebuvo. Tujos buvo sodinamos beveik kiekvienoje sodyboje ir kapinėse ir vertinamos už savo nereiklumą bei nesudėtingą priežiūrą. Tujos džiugina jų taisyklinga forma, kiaurus metus žalia tanki laja, malonus kvapas. Šiais laikais tujos puikus augalas norinti sukurti vešlias gyvatores, ar apsisaugoti nuo vėjo.  TUJOS – (lot. Thuja, angl. Thuja, vok. Lebensbäume) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas manoma, kad, kilęs iš graikų k. žodžio thuia – maloniai kvepianti mediena. Priskiriama prie dekoratyvinių spygliuočių.  Tujos gali užaugti net iki 25 m aukščio, išgyvena 100 ir daugiau metų, tačiau laikui bėgant darosi ne itin dekoratyvios, tiesiog bėgant metams tujos retėja. Tujos – tai vieni populiariausių augalų, iš kurių yra kuriamos gyvatvorės. Tokia žalioji siena puikiai apsaugo gyvenamąją teritoriją nuo dulkių, vėjo gūsių ir nepažįstamų žmonių žvilgsnių. Tujų gyvatvorė pasižymi itin dideliu tankumu. Tokia „tvora“, tinkamai pasirinkus rūšį, tarnaus ne tik kaip žalioji siena, bet ir kaip gražus viso sklypo dekoravimo elementas. Tujas vertina dėl dekoratyvumo ir nesudėtingos priežiūros.

Tujų rūšys

Kraštovaizdžio specialistai suskaičiavo šešias skirtingas gyvatvorėms tinkamas rūšis, tačiau, vis tik, trys iš jų yra laikomos pačiomis mėgstamiausiomis, tai: „Smaragd“, „Columna“ ir „Brabant“.

“Smaragd”

 

Šios rūšies tujos pasiekia keturių metrų aukštį. Jos pasižymi gražia, taisyklingo kūgio forma ir šviesiai žalia spalva. Ši rūšis yra išskirtinė tuo, kad jos spalva išsilaiko nepakitusi visais metų laikais, tuo tarpu, kitos tujų rūšys, prasidėjus rudens sezonui, yra linkusios įgauti vario spalvą.

Kadangi ši tujų rūšis pasižymi savaime gražia bei taisyklinga forma, jos nebūtina karpyti. Norint išlaikyti tvarkingą gyvatvorės išvaizdą, tujas reikėtų sodinti ne didesniu nei 80 cm atstumu viena nuo kitos.

“Columna”

Ši tujų rūšis pasižymi tankiu kūgišku vainiku, suapvalintomis šakelėmis, laisvesne forma ir ganėtinai lėtu augimu, maksimalus jos aukštis – 8 metrai. Tuja „Columna“ yra ryškiai tamsiai žalios spalvos, kuri, prasidėjus žiemai, įgauna šiek tiek rudą atspalvį.

“Brabant”

Šią tujų rūšį ekspertai rekomenduoja patiems nekantriausiems sodininkams, nes ji auga daug greičiau nei anksčiau aptartos tujų rūšys. Jos metinis prieaugis yra nuo 30 iki 40 cm, kai, tuo tarpu, kitos tujos užauga iki 30 cm per metus.

Šios rūšies tujų gyvatvorę reikia reguliariai kirpti. Kuo dažniau kirpsite, tuo tankiau ir vešliau tujos augs. Sodinant tujų gyvatvorę, tarp augalų palikite ne didesnį nei 1 metro atstumą.

 

Tujų sodinimas

Tujos sodinamos pavasarį.
Sodinant tujų gyvatvorę, jos tankumas parenkamas pagal sodinukų aukštį. Pvz. 1 bėginiam metrui gyvatvorės reikės 3 vnt. 100 cm aukščio  tujų. Jei sodinukai didesni – jų užteks mažiau.

Prieš pat sodinimą visada pagalvokite apie jūsų aplinkos vaizdą ateityje. Jei ruošiatės sodinti gyvatvorę tuomet turite apsispręsti ar sodinti viena ar dviem eilėmis. Nepadauginkite tujų, nes po 10-15 metų dvejomis eilėmis sodinamos tujos pasidarys labai tankios, pasidarys sunku genėti ir išlaikyti jų formą. Nuo tvoros tujas reikia atitraukti apie 50 cm. Tujos sodinamos kas 50-70 cm.

Iš lysvių paimtos tujos sodinamos vasaros pabaigoje – ankstyvą rudenį, o iš vazonų bet kuriuo sezono metu. Jei sodinate nederlingoje žemėje iškaskite didelę duobę ir pripilkite į ją derlingos žemės, jei tuja silpna galite įkaltį kuolą, kuris prilaikys tują. Nepamirškite įdėti organinių trąšų, durpių ar kitos organikos. Saugokite tujų šakneles nuo perdžiuvimo. Jei sodinate 2 eiles, tuomet tarpai turi būti 2 metrai, to daryti nepatarčiau, nes laikui bėgant tujos augs, reiks genėti ir reikės įdėti daug darbo.

Imant tujas iš vazonų stenkitės nekratyti, geriausia sodinti su visu vazono turiniu. Sodinti į tokį gilį kokiame augo prieš tai. Nesodinkite giliai. Aplink tujas suformuojame atitvarą, jog neišbėgtų liejamas vanduo. Žemė aplink išvaloma, patrypiama. Pamulčiuojame kompostu ar durpėmis. Gausiai palaistome, jei oras sausas ir be lietaus nepamirštame laistyti. Prieš pat žiemos šalčius taip pat gausiau laistykite. Norint pagerint žemę geriausia nusipirkt  biohumuso į kurį įeina durpė, nuo grybų likęs substratas,ir sliekų biohumusas. Jei dirvos pagerinimui naudojamas mešlas, jis BUTINAI turi buti perpuvęs, šviežiu tik nudeginamos šaknys.

Rudenį sodintus spygliuočius iki užšąlant (nesvarbu, koks oras) reikia nuolat gausiai laistyti. Tada jie geriau žiemoja (žiemą dalį drėgmės spygliai išgarina).
trujos-1

Tujų TRĘŠIMAS

Vidutiniškai derlingose, drėgnose ir puriose dirvose tujų sodinukai ir netręšti auga puikiai. O jei žemė prasta arba labai silpnai atrodo sodinukai, galima patręšti mineralinių kompleksinių trąšų tirpalu (20-30g/10 l vandens). Tinka specialiai skirtos spygliuočiams, taip pat įvairios kompleksinės arba vienanarės azoto trąšos, parduotuvėse yra ir tik tujoms skirtų trąšų. Prieš tręšiant reikėtų dirstelti gamintojų rekomendacijas ant trašų pakuotės, tačiau standartinė norma 1 kvad.m – apie 30-50 g trąšų.

• vasaros antroje pusėje ir rudenį negalima tręšti azotu.
• vėlų rudenį išbarstomos tik kalio ir fosforo trąšos.

Organinių trąšų geriau nenaudoti, nes spygliuočiai labai jautrūs jų pertekliui.

Tujų priežiūra

Specialistė atkreipia dėmesį, kad negalima tręšti tujų sodinimo metu arba tų, kurios dar neprigijo. Sodinimo metu ir pirmaisiais metais galima naudoti tik specialias įsišaknijimą skatinančias priemones, bet ne trąšas.

Tujos apskritai nereiklios, jos jautresnės tik pirmaisiais ir antraisiais metais po pasodinimo, ypač jei sodintos ne visai mažos, o 1-1,5 m aukščio. Kol dar nevisiškai prigijusios, joms ypač reikalinga drėgmė. Kadangi tujų šaknys paviršinės, jei trūksta vandens, tuoj pradeda ruduoti.

Tik pasodinus, galima iškart apkarpyti. Kadangi šaknų masė mažesnė nei laja, atitinkamai galima ir viršutinę dalį sumažinti. Augalas daugiau jėgų skirs įsišaknyti ir geriau prigis.

Tujų genėjimas – pavasario darbas. Negailėkite pakirpti, nes gražiau sutankėja. Kuo stipriau nugenėsite, tuo geriau išsišakos. Genėti galima ir ištisą sezoną, išskyrus šaltuoju metu laiku, nes jaunesnės tujos gali pašalti.

TUJŲ LIGOS

LIGA APRAŠYMAS
Šakučių džiūvimas – Tujinė kabatina (Kabatina thujae Schneider and Arx) Ši grybinė liga pažeidžia tujų, puskiparisių, kiparisų šakutes. Stipriausiai pažeidžia vakarines tujas (Thuja occidentalis). Tujos gelsta, šakutes ruduoja nuo viršūnių. Jauni augalai gali likti be šakučių. Ant šakučių matosi grybo vaisakūniai, kurie pradžioje nesimato, nes slypi viduje, vėliau praplėšia epidermį ir matosi juodi 0,5-1,5mm juodi taškeliai. Iš šių vaisakūnių byra sporos (konidijos) ir grybas plinta toliau užkrėsdamas daugiau šakelių, augalų. Nuo 5 mėnesio rekomenduojame purkšti BORDO mišiniu. Iki žiemojimo ne mažiau nei 3-4 kartus.
Fitoftorozė (Phytophthora genties grybai) Sparčiai plinta tarp spygliuočių ir lapuočių. Dažnai jauni augalai pažeisti šios ligos žūva, o senesni ruduoja, sulėtėja augimas. Šakeles ruduoja nuo pagrindo, netolygiai (pvz.: viena šakelės pusė). Ši liga taip pat pažeidžia šaknų sistemą, jos žymiai blogiau vystosi, auga – yra silpnos. Grybo greitam vystymuisi optimali temperatūra yra 25 C, ypatingai šaltomis žiemomis jis iššąla. O esant šiltomis žiemomis puikiai žiemoja dirvoje, išlieka gyvybingas ir be augalo. Sergančius augalus išrauti ir sudeginti, o dirvą palieti fungicido Previcur Energy tirpalu. Reguliariai naudokite profilaktines augalų priemonės, nes užsikrėtusius augalus išgelbėti sunku, kartais neįmanoma.
Tujų šakučių, ūglių parudavimas, džiūvimas Ši liga pažeidžia tujų šakas, ūglius ir žvynus. Dažniausiai kenčia jauni medeliai, nusilpę nuo netinkamų augimo sąlygų. Pavasarį apmirusiose ir ruduose lapų žvyneliuose pradeda formuotis gybo vaisakūniai – ovalūs 2 mm ilgio, iškilūs. Pradžioje šviesiai rudos spalvos, vėliau patamsėja ir brandina sporas. (sporos po dvi – netaisyklingos formos maišelyje su pertvara, iš vienaląstės tampa dviląste) Pažeidimas gerai matosi. Vaisakūniams subrendus ir iškritus tujos šakelyje lieka juodas pažeidimas (įdubimas) Jaunesnius augalus gali pražudyti, o senesnius, pažeis atskiras šakeles – augalas atrodys nedekoratyvus. Naudoti profilaktines priemones, stiprinti augalų imunitetą. Atlikti pavasarinį ir rudeninį purškimus. Sergančių augalus kruopščiai išgenėti, pašalinti visas sudžiūvusias šakas. Šakas sudeginti.
Neradai ko ieškojai?

KOMENTARAI

WORDPRESS: 2
  • comment-avatar
    Izolija 4 m. ago

    Aciu Jums uz idomius straipsnius

  • comment-avatar
    Vivi 1 m. ago

    Norintiems įsigyti tujų žemaitijos regione, kviečiu pasidomėti pas Vytautą.