Laimingas žmogus yra tas, kuriam sodo priežiūra ar piktžolių ravėjimas po darbų yra poilsis. Tačiau daugeliui, sodininkų šis darbas gali prilygti lažui.
Ypač jei tos lysvės yra tik kelios, ir augalai, daržovės ar vaisiai yra auginami daugiau pramogai bei malonumui, o ne pamaitinti parduotuvių lentynose maisto produktus besirenkančius pirkėjus.
Tad, jei daržas nėra beribis ir bekraštis, geriausiu ir laiko patikrintu būdu išlieka fizinis susidorojimas su niekadėjomis. Savalaikis piktžolių ravėjimas vasaros metu (neravėkite tik prieš lietų), taip pat piktžolių šaknų, lapų, sėklų pašalinimas, perkasant dirvą rudenį ir pavasarį, ženkliai sumažins piktžolių kiekį Jūsų darže.
Nors ir ši praktika turi savo minusų. Perkasant žemę, mes pakeliame įvairias sėklas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, kurios, gavusios drėgmės ir apšviestos saulės šviesos, labai greitai sudygsta. Tačiau šis faktas, tegul primena tiems iš mūsų, kurie, sukasdami žemę, iš dirvos nevalo senų šaknų, sėklų, lapų. Reikėtų pagalvoti apie pačio dirvos perkasimo proceso teisingumą.
Taip pat, atsirandant tam tikros rūšies piktžolėms, reikėtų pagalvoti, galbūt dirvoje trūksta ar per daug kokių tai mineralinių medžiagų. Pažvelkime į savo daržo nekviestas gyventojas iš kitos pusės – jos neatsirastų būtent mūsų darže, jei tam nebūtų tinkamos sąlygos.
Tai jau piktžolių atsiradimo prevencija, ir šia linkme taip pat galima būtų padirbėti. Gal yra per daug trašos dirvožemyje, ir reikėtų pagalvoti apie taškinį tręšimą – tręšti tik ten, kur augs būsima daržovė ar bręs vaisius. Gal laistyti reikėtų kiek tikslingiau, paliejant tik naudingus augalus.
Dar vienas, pats natūraliausias būdas piktžolių antplūdžiui išvengti, – yra mulčiavimas, kurį gamtoje akylas stebėtojas gali pamatyti vos ne kiekviename žingsnyje. Rudeniniais lapais pasidengusi žemė po medžiais ir krūmokšniais, spyglių kilimai po pušimis ir eglėmis, tai ir yra pats natūraliausias mulčas. Keliems piktųjų žolių legionams šie spyglių, lapų, žievės ir šakelių užtiesalai neleidžia išvysti dienos šviesos? Ir išsaugo drėgmę. Tai dar vienas natūralus būdas „ravėti“ piktžoles, uždengiant dirvą pjuvenų, medžių tošies gabaliukų, šiaudų sluoksniu.
Apie cheminius piktžolių naikinimo būdus.
Jeigu reikia paruošti sklypą, apaugusį tūkstančiu ir viena piktžole, sakykim, kraštovaizdžio projektui įgyvendinti, tuomet naudoti cheminius preparatus yra gana tikslinga. Daugelis iš jų visiškai išdegina šaknis, sunaikina sėklas ir kovoja su vabzdžiais. Tačiau atminkite, kad tai mini „cheminė bomba“, numesta į šią mikrosistemą, ir gyvų nelieka – nei priešų, nei draugų.. Chemikalų poveikis, kaip po Hirosimos, Nagasakio ar Černobylio, dirvožemyje išlieka ilgam laikui ir turi neigiamą poveikį daržovėms, gėlėms, dekoratyviniams augalams – vabzdžiams, gyvūnams ir žmonėms.
Tad naudoti chemines priemones ar ne?
..Tačiau visgi, kaip Jūs žiūrėtumėte ir ką Jūs pasakytumėte apie žmogų, kuris įsakė nuspausti ar nuspaudė „mygtuką“? ..Ir nėra taip jau svarbu sistemos dydis – Saulės sistema, Žemės rutulys ar darželis sode. Yra gi kauptukų, traktoriukų, buldozerių visokiausių. Mechanika, visgi nėra tokia, visa persmelkianti, kaip chemija.
Tačiau jeigu, neatkalbėjome, o ir Jūsų laukai didžiuliai, bei kauptukas ten tikrai yra bejėgis – tuomet, ką darysi. Nors, kaip ir kiekviename versle turėtume pasvarstyti apie savo verslo, o taip pat ir apie savo asmeninę etiką.
Nuo piktžolių pagrinde purškiama šiais herbicidais – Banvelu, Lontrelu, Starane, Kemira MCPA.
Banvel – Sisteminis atrankinio veikimo herbicidas. Veiklioji medžiaga į augalą patenka per lapus bei šaknis. Plataus veikimo spektro herbicidas, skirtas vejų apsaugai nuo vienmečių ir daugiamečių dviskilčių piktžolių. Nupurškus piktžolės nustoja augti, susiraito. Gerai naikina burnočius, balandas, šunramunius, dirvinius ridikus, žliūges, gysločius, rūgštynes, kiaulpienes. Optimali oro temperatūra 10-20ºC. Didžiausias apdorojimų skaičius – 1.
Lontrel – sisteminis herbicidas, į augalus patenkantis per lapus ir šaknis. Vienas jis naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais atitinkamiems augalams skirtais herbicidais. Lontrelas ypač efektyvus prieš ramunes, kiaulpienes, dobilus, kiečius, usnis, lakišius, gaivas, gerai naikina ir šalpusnius, dagius, galinsogas, kraujažoles.
Starane 180 – taip pat sisteminis herbicidas, bet į piktžoles jis patenka tik per lapus. Jo poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas po 1–2 dienų: jos nustoja augusios ir po 3–4 savaičių žūsta. Starane tinka nuo notrelių, rūgštynių, neužmirštuolių, kibiųjų lipikų, pelėvirkščių, takažolių, dirvinių vijoklių, žvirbliarūčių, čiužučių, kežių, gysločių, kiaulpienių. Optimali oro temperatūra 10-20ºC, minimali 7-8ºC. Negalima purkšti prie vandens telkinių. Didžiausias apdorojimų skaičius – 1.
Kemira MCPA – sisteminis herbicidas, augalai jį absorbuoja per lapus, stiebus ir šaknis; tinkamas mišiniams su kitais herbicidais. Kemira MCPA gelbsti nuo rūgštynių, dilgėlių, kiaulpienių, trikerčių žvaginių, dirvinių nemiršėlių, daržinių žliūgių, gysločių, vėdrynų.
Starane 180 ir Kemira MCPA mišinio efektyviai naikinami garstukai, dirviniai vijokliai, kibieji lipikai, daržinės žliūgės, baltosios balandos, bekvapės ramunės, vaistinės ramunės, dilgėlės, vijokliniai rūgčiai, takažolės, usnys, rūgštynės, kiaulpienės, trikertės žvaginės, gysločiai, vėdrynai, dirvinės nemiršėlės. Pastebėta, kad šiam mišiniui jautrūs ir dobiliukai, kuriuos šiaip gana sunku išnaikinti.
Piktžolės pradedamos purkšti nuo gegužės – birželio mėn. Lysvės yra nupurškiamos anksti pavasarį, iki sėjos ir daržovių sodinimo. Rudeniui atėjus, preparatas naudojamas nuėmus derlių, iki prasidedant šalčiams. Purškiant preparatu reikia saugotis, kad ant daržovių nepatektų jo lašelių. Preparatui patekus ant kultūrinio augalo, nuplaukite vandeniu arba nupjaukite pažeistą lapą ar visą šakelę. Prieš naudodami preparatą, atidžiai perskaitykite instrukciją.
KOMENTARAI