...

Kaip auginti ir prižiūrėti graikinius riešutus

Kaip auginti ir prižiūrėti graikinius riešutus

Fikusas – priežiūra ir auginimas
Kaip auginti trešnes
Kaip sodinti ir auginti šilauoges
Graikinis riešutmedis
Medlievos uogos – Kas tai?

Graikinis riešutmedis savaime šis augalas auga Vidurinėje Azijoje, Irane, Afganistane, pietiniuose Balkanuose, Himalajuose, Pietų Kinijoje. Sukultūrintas auginamas visuose pasaulio kraštuose, kur tik yra jam tinkamos sąlygos, puikiai gali augti ir Lietuvoje. Lietuvoje graikiniai riešutai auginami jau 100 metų, jie buvo atvežti į dvarus, kiekviename dvare buvo pasodinta graikinių riešutmedžių.

Sakoma, kad riešutmedis yra vampyras, valgo medžius, kad greta nedera auginti kitų vaismedžių, manoma, kad jie tuomet mažiau dera.  Tačiau yra ir gerų šio medžio savybių šalia graikinių riešutmedžių neskraido uodai.

Riešutų auginimas reikalauja atsidavimo ir kantrybės – pasodinus riešutmedį, tenka laukti nuo penkerių iki septynerių metų, kol medis išaugs ir duos derlių.

Graikiski riesutai auginimas lietuvoje - ZinauKaip.lt

Dauginimas ir auginimas

Geriausia sėti šviežiai surinktus riešutus, tuomet jų daigumas būna iki 85 proc., saugotų dvejus metus — 30-40 proc. Geriausia sėti rudenį — spalio—lapkričio mėn. Jei įmanoma, galima sėti ir gruodį, tuomet stratifikacija praeina natūraliai, tačiau jei žiemą pasitaiko ilgesnių atlydžių, dalis riešutų ima brinkti (rengiasi dygti), o vėliau vėl atšalus — žūva. Pavasarinei sėjai sėklas reikėtų 70-80 d. stratifikuoti drėgname smėlyje, 0 — +5 °C temperatūroje. Prieš sėją riešutus bent 12 val. vertėtų pamirkyti silpname (avietinės spalvos) kalio permanganato tirpale.

Sėjama į 8-10 cm gylio vagutes ar duobeles, pasėjus pridengiama eglišakėmis ar agroplėvele, nes riešutus iš žemės iškapsto varniniai paukščiai. Jei dirvoje yra pelinių graužikų, jie taip pat gali padaryti žalos. Saugiausia dauginti gilesnėse dėžutėse, tačiau persodinant iš jų reikia labai saugoti gležną pagrindinę šaknį ir stiebelį, nes juos pažeidus augalas dažniausiai žūva. Daigai žemės paviršiuje pasirodo gegužę, kai dirva įšyla iki 10 °C temperatūros. Pirmaisiais metais sėjinukai auga gana lėtai, retai pasiekia 35-40 cm aukštį. Tuo tarpu liemeninė šaknis auga labai sparčiai ir viena-mečių daigų dažnai būna ilgesnė už ūglį. Vėliau sėjinukai auga sparčiau ir trimečiai jau išauga iki 1,5-2 m aukščio. Norint sėjinukus įskiepyti kokią nors veislę ar gerą formą, geriausiai tai daryti antrųjų metų ankstyvą pavasarį, kuomet aktyviai ima judėti augalo sultys (patartina šiltnamyje, tuomet skiepytas medelis bus apsaugotas nuo galimų šalnų).

Akiuojama plačiu skydeliu, išpjautu puslankio forma. Po 2-3 savaičių „akutė” pradeda augti ir jeigu poskiepis tvirtas, per metus gali pasiekti 1 m aukštį. įskiepiui pradėjus augti, poskiepis nupjaunamas 15-20 cm virš akutės. Sodinimas. nuolatinę vietą sėjinukai arba skiepyti medeliai sodinami 2-3 auginimo metais, vėliau sunku iškasti nesužalojant galingos šaknų sistemos. Persodinti blogiau prigyja, gali keletą metų skursti, kol susiformuos stipri šaknų sistema. Graikiniai riešutmedžiai auga įvairiame dirvožemyje, pradedant labai humusingų juodžemiu ir baigiant sunkiu moliu bei žvyru, bet sodinti geriau j gana derlingą, neužmirkstančią, geros aeracijos dirvą. Medžiai atsparesni sausrai nei užmirkimui.

Sodinukams prieš sodinimą patrumpinama liemeninė šaknis, į sodinti paruoštos duobės dugną primetama skaldos, plytų, statybinių duženų, riedulių ar kito balasto, kuris trukdytų liemeninei šakniai augti, skatintų šoninių šaknų (maitintojų) vystymąsi. Duobė kasama apie 70-100 cm gylio ir 100 cm pločio. Ant primesto balasto pilama 2-3 kibirai perpuvusio mėšlo arba mėšlo ir kompostinės žemės mišinio (santykis 1:2). Pasodinus gausiai palaistoma (3-4 kibirai vandens vienam medeliui). Po 3-5 d. procedūra kartojama, dirvožemis supurenamas, pamulčiuojamas. Vėliau laistoma, kai reikia, kol augalas gerai prigyja. Svarbu stebėti, kad dirva neperdžiūtų.

Formavimas.

Jei vietos yra nemažai, medeliai sodinami ne mažesniais nei 12 x 12 m atstumais, vainikai neformuojami, tuomet išauga medžiai su natūralia laja. Formuojant vainiką tai daroma ne anksčiau nei dveji metai po sodinimo į nuolatinę vietą. Optimalus štambo formavimo aukštis — 120— 150 cm, minimalus — 50 cm. Skeletinės šakos dažniausiai formuojamos spiralės principu, kas 20-30 cm viena nuo kitos. Be to, kasmet šalinamos sausos, persipinančios šakos ir iš miegančių pumpurų išaugantys vertikalūs vilkaūgliai, alinantys derančias šakas ir tankinantys vainiką.

graikiniu riesutmedziu vaisiai - ZinauKaip.lt

Derliaus rinkimas

Derliaus nuėmimas pradedamas rugpjūčio pabaigoje, kai žali džiūstantys apyvaisiai pradeda skilinėti ir viduje esantys riešutai gali būti lengvai išimami. Tai tęsiasi iki lapkričio pabaigos. Prieš nuimant derlių riešutmedžių sodas švariai iššluojamas. Tada riešutai nupurtomi nuo medžių mechaniniais įrenginiais. Po to atsargiai nušluojami į pradalges, kad juos galėtų surinkti mechaninės derliaus nuėmimo mašinos.

Riešutų apdorojimas

Riešutus lukštenantys įrenginiai ne tik pašalina žalius apyvaisius, bet ir mechaniškai sausina (džiovina ore) riešutus, kol jų drėgmės lygis pasiekia optimalius 8%. Taip riešutai apsaugomi nuo gedimo ir užtikrinama jų kokybė laikymo metu iki prireiks juos gliaudyti. Kalifornijos graikiniai riešutai išsiskiria dvigubu apyvaisiu, o kol auga ant medžio, jų kevalai neskyla. Tai ypač apsaugo riešutus nuo išorinės taršos.

 

 

KOMENTARAI

WORDPRESS: 3
  • comment-avatar

    Sveiki, namuose talpose rudenį pasodinom riešutėlius, jie jau maždaug 25 centimetrų, bet ant lapų atsiranda juodos dėmės, jų daugėja ir lapai sukasi, kas per liga ir kaip galima pašalinti. Dėkui.

    • comment-avatar
      Antanas Parnarauskas Prieš 1 metai

      Nukritus visiems riešutams ,nupjovus šakelę bėga sultys .Ar reikia genėti kovo pabaigoje ?

  • comment-avatar
    Antanas Parnarauskas Prieš 1 metai

    Nukritus visiems riešutams ,nupjovus šakelę bėga sultys .Ar reikia genėti kovo pabaigoje ?

DISQUS: