Kaip sodinti, auginti ir panaudoti špinatus

Kaip sodinti, auginti ir panaudoti špinatus

Kaip auginti abrikosus
Kaip auginti ir prižiūrėti slyvas
Kaip auginti trešnes
Kaip auginti pasiflora
Kaip ir kokius prieskonius auginame ant palangės

Špinatai Lietuvoje jau yra žinomi nuo XVIII a. vidurio. Špinatai yra vienmečiai augalai. Špinatai auginami dėl lapų, špinatai yra nekaloringa žalia, lapuota ir labai vertinga daržovė, ji stiprina regėjimą, gerina virškinimo sistemą, teigiamai veikia nervų sistemą, ją lengva virškini, todėl puikiai tiks prie bet kokių patiekalų ir palengvins jų suvirškinimą. Špinatus galima valgyti apdorotus arba žalius, jų puikus skonis, todėl tiks į salotas ar tiesiog vieni, patiekti prie kepsnio. Daugelis girdėjęs, kad špinatuose gausu geležies, bet tai ne vienintelis jų privalumas, juose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir ląstelienos.  Manoma, kad yra kilę iš Pietų Azijos.

Špinatas yra viena ankstyviausių lapinių daržovių, gerai auganti tik trumpos dienos sąlygomis, lapeliai skinami gegužės – birželio mėn., vėliau augalas formuoja žiedynus, mažėja jo maistinė vertė.

Špinatų lapai labai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų: 50 g žalių špinatų lapų turi net 8,4 mg vitamino C, daug vitamino K, A, kalcio, folio rūgšties, geležies, juose yra B grupės vitaminų, labai mažai cholesterolio, yra puikūs antioksidantai.

Špinatų auginimas

Dirvos paruošimas

Špinatai auginami gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Geriausiai tinka gerai drėgmę laikantis, tačiau neįmirkęs humusingas priemolis. Smėlingoje dirvoje špinatus reikės gausiai laistyti. Špinatams reikalingos neutralios dirvos (5,5 pH). Geriausia sodinti po organinėmis trąšomis tręštų daržovių: bulvių, kopūstų. Špinatai į tą pačią vietą sodinami po 3 metų. Ankstyvam ir vėlyvam derliui parenkamas šviesus plotas, apsaugotas nuo šiaurės ir rytų vėjų, tiks su nuolydžiu į pietinę pusę. Ruošiama dirva iš rudens, giliai sukasama, įterpiama 1 kv./m 30 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido. Jei dirva rūgšti, reikėtų kalkinti. Pavasarį į 1 m2 įterpiama apie 30 g amoniako salietros, 5 g kalio chlorido arba kompleksinės trąšos daržovėms, kuriose yra daugiau kitų špinatams reikalingų mikroelementų. Kalio trąšų reikėtų nepadauginti, nes nuo kalio trąšų špinatų stiebai labai greitai auga ir medėja.

Špinatų sėjimas

Špinatai – atsparūs šalčiui, nes sėklos dygsta ir esant vos +4 C, daigai ir suaugę augalai ištveria šalnas iki – 6 C. Tinkamiausia jų augimo temperatūra + 15 C. Tinkamomis sąlygomis špinatai užauga per 30-45 dienas. Greita auga, tad gali būti sėjami tarp lėtai augančių daržovių – žirnių, pupų.

Sėklos sudedamos į šlapią skudurėlį, pamerkiamos į silpną kalio permanganato tirpalą, ištraukus palaukiama, kol išbrinks – daigai pasirodys 4-5 dienomis greičiau. Prieš sėjant sėklos padžiovinamos, kad nesuliptų.

Sėjami špinatai balandžio pradžioje, pražydus šalpusniams. Sėjama 4-5 eilių juostomis, atstumai tarp juostų 50 cm, tarp eilių 20 cm. Daromi 4 cm gylio grioveliai, suberiamos sėklos kas 2-3 cm. Paviršius išlyginamas, kad sėklos būtų apie 2 cm gylyje, žemė suspaudžiama grėbliu ar nesunkiu volu. Išdžiūvusią dirvą reikėtų palaistyti.

Norint gauti papildomą derlių, galima sėti kelis kartus – iki gegužės vidurio, vėliau špinatai auga smulkesni, greičiau ima žydėti. Vasarą sėjant reikėtų rinktis pavėsį. Rudenį galima gauti dar vieną ar kelis špinatų derlius. Sėjama rugpjūčio pabaigoje.

Ypač ankstyvam derliui špinatai gali būti sėjami iš rudens. Sėjama į paruoštą dirvą vėlai rudenį, atėjus šalčiams, kad nespėtų sudygti. Sėjama į lengvesnes dirvas, o sunkesnių dirvų aeracija pagerinama durpėmis, smėliu ar gerai perpuvusiu kompostu.

Špinatų auginimas

Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams geresnį derlių galima gauti palaisčius kalio arba amonio salietros tirpalu (10 l /20g). Laistoma taip, kad 1 m2 tektų 6-8 l tirpalo. Palaisčius būtina palieti švariu vandeniu, kad trąšos nenudeginti daigelių. Špinatai labai reiklūs drėgmei, jos trūkstant ima auginti stiebus, lapai grubėja. Laistoma gausiai, apie 20 l per savaitę 1 m2, geriausia vakare. Paaugę (3-4 savaitės po pasėjimo) špinatų daigai retinami – paliekami 8-10 cm tarpai. Jauni išrauti augalai gali būti naudojami maistui. Vėliau raunama kas antrą augalą. Augalai mėgsta purenimą, turi būti ravimi. Prasčiau augančius galima palaistyti tokiu pat tirpalu, koks naudojamas laistant išdygusius.

Špinatų derliaus surinkimas

Derlius imamas tada, kai užauga 5-6 lapai. Apatiniai lapai skabomi arba nupjaunamas visas augalas prieš imant formuotis žiedynui. Špinatai iš karto naudojami, gali būti konservuojami ar šaldomi. Surinkti galima 1,5 – 2 kg lapų iš 1m2. Nuėmus ankstyvą derlių, į tą pačią vietą galima pasėti agurkus ar pomidorus.

Špinatų ligos

Siekiant išvengti ligų, būtina išlaikyti sėjomainą, į tą pačią vietą nesodinti 3 metus. Jie auginami toliau nuo runkelių, ravimi.

Dažniausiai susiduriama su netikrąja miltlige. Ant lapų paviršiaus atsiranda geltonų dėmių, apačioje – pilkai violetinių apnašų. Dėmių vietos džiūsta, lapai raitosi, augalas prastai vystosi. Palankios vystymosi sąlygos – drėgnas, vėsus oras, per gausiai patręšta azoto trąšomis. Kovojama šalinat užsikrėtusius augalus, naudojant sveikas sėklas ir jas beicuojant.

Sunkiose ir tankiose dirvose gali špinatai susirgti šaknies puviniu. Šaknies kaklelis juoduoja, neplatėja, augalai išgula. Padės dirvos purenimas.

Špinatų panaudojimas

Špinatai valgomi visame pasaulyje. „Špinatai yra organizmo šluota“ – sako prancūzų patarlė.

Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis bet ir lapuose padaugėja rūgštynių rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojama pridėti kreidos (5 g kreidos vienam kilogramui lapų). Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai.
Špinatai turi daug baltymų ir vitaminų, todėl labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine mažakraujyste bei tuberkulioze. Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir podagra bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Špinatų nauda sveikatai

Dieta

Vienas puodelis (30 g.) špinatų turi 20% rekomenduojamos paros normos maistinių skaidulų, kurios gerina virškinimą, saugo nuo vidurių užkietėjimo, palaiko mažą cukraus kiekį kraujyje ir padeda nepersivalgyti.

Vėžys

Špinatuose gausu flavonoidų, kurie pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Jie lėtina vėžinių ląstelių dauginimąsi žmogaus skrandyje ir odoje. Taip pat špinatai saugo nuo prostatos vėžio atsiradimo.

Uždegimai

Špinatai pasižymi savybe apsaugoti nuo uždegiminių procesų.

Antioksidantai

Špinatuose gausu antioksidantų, tokių kaip vitaminas C, vitaminas E, beta-karotinas, manganas, cinkas ir selenas, jie visi kartu veikia kaip galingas antioksidantų užtaisas, kuris kovoja su osteoporoze, ateroskleroze ir aukštu kraujo spaudimu.

Kraujospūdis

Peptidai, esantys špinatuose, veiksmingai mažina kraujo spaudimą.

Regėjimas

Antioksidantai liuteinas ir zeaksantinas, kurių ypač gausu špinatuose, apsaugo mūsų akis nuo kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos.

Imunitetas

Viename pudoelyje špinatų (30 g.) yra daugiau nei 337% rekomenduojamos paros normos vitamino A, kuris ne tik apsaugo nuo gleivinės, kvėpavimų takų, šlapimo ir žarnyno trakto uždegimų, bet ir skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą, kurie kovoja su infekcijomis.

Oda

Didelis vitamino A kiekis špinatuose taip pat saugo odą net nuo spuogų ar raukšlių.

Kaulai

Viename puodelyje virtų špinatų yra daugiau nei 1000% rekomenduojamos paros normos vitamino K, kuris padidina kaulų mineralinį tankį, kas juos sustiprina.

Smegenys ir nervų sistema

Vitamino K gausa špinatuose labai prisideda, palaikant sveiką nervų sistemą ir esmines smegenų funkcijas.

Be visa to, špinatai teigiamai veikia širdį ir kraujotakos sistemą, didina potenciją ir padeda įveikti celiulitą.

Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-48 val. iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui.

Špinatų maistinė vertė

Maistinė medžiada 100 g šviežio produktoKiekis% Dienos normos
Riebalų rūgštys Omega – 3138 mg
Riebalų rūgštys Omega – 626,0 mg
Vitaminas A
9376 IU
188%
Vitaminas C28,1 mg47%
Vitaminas E2,0 mg10%
Vitaminas K483 mcg604%
Tiamnas0,1 mg5%
Riboflavinas0,2 mg11%
Niacinas0,7 mg4%
Vitaminas B60,2mg10%
Folio rūgštis193 mcg49%
Pantoteno rūgštis0,1 mg1%
Betainas550 mg
Cholinas18 mg
Kalcis99,0 mg15%
Geležis2,7 mg10%
Magnis79,0 mg20%
Fosforas49,0 mg5%
Kalis558 mg16%
Natris79,0 mg3%
Cinkas0,5 mg4%
Varis0,1 mg6%
Manganas0,9 mg45%
Selenas1,0 mcg1%
Fitosteroliai9 mg
5.0
ĮVERTINIMAS
Sveikata
2 user votes x 5.0

KOMENTARAI

WORDPRESS: 0
DISQUS: