Graikiniai riešutmedžiai – tai ilgaamžiai medžiai, kurie Lietuvoje auginami jau daugiau nei šimtą metų. Nors jų gimtinė yra Vidurinė Azija ir Pietų Europa, šie augalai puikiai prisitaikė prie Lietuvos klimato sąlygų. Šiame vadove išsamiai aptarsime, kaip sėkmingai auginti ir prižiūrėti riešutmedžius, kovoti su ligomis bei optimizuoti derlių.
Pagrindiniai veiksniai sėkmingam Graikinių riešutmedžių auginimui
Klimato ir dirvožemio reikalavimai
Graikiniai riešutmedžiai mėgsta šiltas, saulėtas vietas su geru vėdinimu. Jų šaknų sistema yra gili (iki 4 m), todėl dirvožemis turi būti laidus, neužmirkęs, su pH 6,5–7,5. Rūgščios dirvos reikia kalkinti dolomito miltų ar pelenų pagalba. Medžiai geriau toleruoja sausras nei užmirkimą – perteklinis vanduo sukelia šaknų puvinį.
Optimalus sodinimo laikas – ruduo (rugsėjo–lapkričio mėn.) arba pavasaris (balandžio–gegužės mėn.). Rudenį pasodinti augalai greičiau prigyja, nes žiemos šalnos skatina šaknų vystymąsi.

Graikinis riešutmedis
Dauginimo metodai ir sėklų paruošimas
Stratifikacijos technikos
Sėklų daigumui pagerinti būtina stratifikacija – riešutų laikymas drėgname smėlyje 90–95 dienas esant 5–7 °C temperatūrai. Plonaskevaliams riešutams tinka trumpesnis 30–45 dienų laikotarpis kambario temperatūroje. Alternatyvus būdas – mirkyti sėklas 48 val. šiltame (40–50 °C) vandenyje, kas skatina dygsnį.
Sėjos gylis: 8–10 cm su atstumu tarp sėklų 15–20 cm. Jauni daigai pasirodo po 4–5 savaičių, kai dirva įšyla iki 10 °C. Pirmuosius metus augalai auga lėtai (30–40 cm), tačiau jų šaknys gali siekti 1,5 m gylio.
Vegetatyvinis dauginimas (skiepijimas)
Skiepijimas leidžia išlaikyti motininės veislės savybes ir sutrumpinti laiką iki derliaus (nuo 2–4 metų). Geriausias laikas – vasaros pabaiga, kai žievė lengvai atsiskiria. Naudojami T-formos akytės arba plyšio skiepai su 2–3 pumpurais. Perskeltus skiepus reikia apsaugoti nuo šalnų nepralaidžia danga.

Graikinis riešutmedis
Sodinimo technologija ir tręšimas
Duobės paruošimas
- Iškasti 70–100 cm gylio ir 100 cm pločio duobę.
- Dugną padengti 10 cm sluoksniu skaldybos ar plytų laužo – tai skatina šoninių šaknų augimą.
- Įpilti 2–3 kibirus perpuvusio mėšlo ir žemės mišinio (1:2 santykiu).
Atstumas tarp medžių:
- Plantacijose: 8–10 m
- Sodybose: 5–6 m
Tręšimo rekomendacijos
Metai | Trąšos tipas | Kiekis vienam medžiui | Laikotarpis |
---|---|---|---|
1-ieji | Nerekomenduojama | – | – |
2-ieji | Azoto trąšos | 150 g amonio salietros | Balandžio–gegužės mėn. |
3-ieji | Organinės trąšos | 10–20 kg mėšlo | Spalio mėn. |
Suaugę | Kalio-fosforo | 200 g pelenų | Liepos–rugpjūčio mėn. |

Graikinis riešutmedis
Formavimas ir genėjimas
Vainiko formavimo principai
Pirmieji genėjimo darbai atliekami 2–3 metus po sodinimo. Optimalus kamieno aukštis – 1,2–1,5 m. Šakos formuojamos spiralės principu, paliekant 20–30 cm tarpą tarp skeletinių šakų.
Kritinės klaidos:
- Per didelis kamieno trumpinimas (mažiau nei 50 cm) – sulėtina augimą.
- Sausų šakų nešalinimas – skatina ligų plitimą.
- Genėjimas pavasarį – dideli sulčių nuostoliai.
Ligos ir kenkėjai: prevencija ir gydymas
Dažniausios ligos
1. Antraknozė (Gnomonia leptostyla)
Simptomai: Rudos dėmės lapuose, ankstyvas lapų kritimas, vaisių deformacija.
Gydymas:
- 1% Bordeaux mišinys (2–3 purškimo per sezoną)
- Fungicidas „Luna Experience 400 SC“ (prieš žydėjimą)
2. Bakteriozė (Xanthomonas arboricola)
Simptomai: Juodos dėmės ūgliuose, gumuliai ant kamieno, vaisių puvimas.
Prevencija:
- Krančių dezinfekcija vario sulfatu
- Sausaračio laistymo režimo laikymasis
Kenkėjų kontrolė
Kenkėjas | Žala | Kovos metodai |
---|---|---|
Amerikinis baltasis drugelis | Vikšrai sugraužia lapus ir ūglius | Lepidocidas (3 purškimo per sezoną) |
Riešutų kandis | Pažeidžia vaisių branduolius | Feromoniniai spąstai |
Tulžies erkės | Sukelia lapų deformaciją | Akaricidas „Aktara“ |

Graikinis riešutmedis
Derliaus nuėmimas ir apdorojimas
Optimalus laikas: Rugpjūčio pabaiga – spalio pradžia[10]. Prinokę riešutai patys išsiveržia iš žalių kevalų.
Džiovinimo technologija:
- Išskalauti riešutus vandenyje, pašalinus suirusius vaisius.
- Džiovinti pavėsyje 2–3 savaites (ne virš 40 °C).
- Laikyti mediniuose dėžėse arba pakuotėse su 65–70% drėgnumu.
Derlingumas:
- 5–7 metų medžiai: 5–10 kg
- 10–15 metų medžiai: 50–80 kg
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima auginti riešutmedžius mažuose sklypuose?
Taip, bet reikia rinktis kompaktiškas veisles (pvz., ‘Ideal’) ir reguliariai genėti[10]. Minimalus atstumas tarp medžių – 5 m.
Kodėl po riešutmedžiais neauga kiti augalai?
Dėl juglono – cheminės medžiagos, kurią išskiria riešutmedžio šaknys ir lapai. Ji slopina kitų augalų augimą.
Kaip atpažinti sveiką sodinuką?
Tinkamas sodinukas turi:
- 40–60 cm ūgį
- Išvystytą šaknų sistemą be puvimo žymių
- Tvirtą, be įtrūkimų kamieną
Išvados ir rekomendacijos
Graikinių riešutmedžių auginimas Lietuvoje – ilgalaikis, bet atsipirkantis procesas. Pasirinkus tinkamą veislę, laikantis sodinimo technologijos ir reguliariai atliekant profilaktines priemones, pirmąjį derlių galima sulaukti per 4–5 metus. Esminė sėkmės sąlyga – tinkamas dirvožemio paruošimas ir ankstyva ligų prevencija.
Perspektyvios veislės Lietuvai:
- ‘Ideal’ – atspari šalnoms, dera nuo 4 metų
- ‘Barcelona’ – dideliu vaisiu, tinka šiaurės regionams
- ‘Red Majestic’ – dekoratyvus raudonlapis variantas
Integruota kenkėjų ir ligų kontrolė, derlingumo stebėjimas ir tinkamas formavimas užtikrins stabilų derlių dešimtmečius.
KOMENTARAI
Sveiki, namuose talpose rudenį pasodinom riešutėlius, jie jau maždaug 25 centimetrų, bet ant lapų atsiranda juodos dėmės, jų daugėja ir lapai sukasi, kas per liga ir kaip galima pašalinti. Dėkui.
Nukritus visiems riešutams ,nupjovus šakelę bėga sultys .Ar reikia genėti kovo pabaigoje ?
Nukritus visiems riešutams ,nupjovus šakelę bėga sultys .Ar reikia genėti kovo pabaigoje ?