Pati populiariausia pasiflorinių gėlių rūšis yra žydroji pasiflora. Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. XII amžiaus botanikų raštuose rašoma: smailūs triskiaučiai žiedlapiai — tai ietis, ūseliai — rimbas, trys žiuželiai — kryžiaus vinys, purka — kempinė, žiedo pagrindo siūlai — erškėčių vainikas, vidurinė piestelė — stulpas, prie kurio Kristus buvo pririštas ir nuplaktas rimbu. Dėl to jėzuitai šią gėlę pavadino Passiflora (lotyniškai passio — kančia, flos, floris — gėlė).
Žydroji pasiflora auginama bene dažniausiai, nes tai pati nereikliausia iš šios genties augalų, puikiai iškenčia žiemos šildymo sezoną, nėra per daug jautri ar lepi. Šis augalas gana greitai sudygo iš paprasčiausių sėklų, kurių galima įsigyti sėklų parduotuvėse.
Reikia pabrėžti, kad norintys užsiauginti šį egzotinį augalą turėtų žinoti – jam reikia vietos. Todėl idealiai ir gražiausiai pasifloros liana atrodo dideliuose stikliniuose balkonuose, lodžijose.
Pasifloros priežiūra
Pasifloros yra tropikų arba subtropikų augalai, kuriems reikia podrėgnio klimato bei derlingo ir drėgmę išlaikančio substrato. Jos nereikalauja ypatingos žemės sudėties. Pasiflora iš sėklų sudygsta greitai – vos per kelias savaites. Geriau sėti ją žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje, kad per pirmuosius gyvenimo metus augalas geriau pasiruoštų artėjančiai žiemai ir sustiprėtų per vasarą.
Labai įdomu stebėti, kaip ji auga: lapeliai iš pradžių būna širdelės formos, vėliau suskyla į tris dalis ir taip toliau. Taigi, iš to galima spręsti, kad kuo greičiau augalo lapai skyla, tuo labiau jam pas jus patinka. O jeigu leidžia daug širdelės formos lapelių, tuomet verta susirūpinti – augalui gali trūkti šviesos, maistinių medžiagų ir t. t.
Per pirmuosius metus augalas gali paaugti kelis metrus, todėl nereikėtų pamiršti tinkamai jo paremti, parišti ar padėti specialias kopetėles, kad nesvirtų ir geriau augtų.
Per kiek laiko pražysta žydroji pasiflora
Nuo to laiko, kai pasodinau ir sulaukiau žiedų, praėjo treji metai. Pasifloros žiedas atrodo labai įspūdingai. Jis delno dydžio. Žydi gana netrumpai, maždaug savaitę, jaučiamas silpnas malonus kvapas. Kai žydroji pasiflora pražydo, net sunku buvo patikėti tuo, ką matau – žiedas atrodo taip ypatingai… Kasmet ji žydi vis gausiau, sukrauna daugiau žiedų, tačiau dėl savo dydžio reikalauja ir daugiau priežiūros.
Pasifloros žiedas, jeigu pažvelgtume atidžiau, atrodo labai mistiškai, įdomiai, gražių spalvų, o pati jo struktūra gana sudėtinga, nes šiuos augalus natūraliomis sąlygomis apdulkina įvairiausi gyvūnai. Tai gali būti drugeliai, bitės, šikšnosparniai, kolibriai. Taigi, jeigu norime sulaukti vaisių, reikia prisiminti tokią ypatybę – pasiflora apdulkinti pritaikyta didesniems gyviams, o lietuviškos bitės gali ir nepadėti sulaukti vaisių, nes jos paprasčiausiai yra per mažos. Tačiau žydrąją pasiflorą auginau dėl žiedų, o ne dėl vaisių.
Kaip laistyti ir tręšti
Laistydavau dažnai ir gana gausiai. Paprastai kelis kartus per savaitę, o karščių metu kone kasdien. Patręšti taip pat reikėtų, tik iš pradžių, kol augalas nesubrendo ir nesuaugo. Nerekomenduoju rinktis trąšų, skirtų žydintiems augalams. Pasiflora dėl jų nepražys greičiau. Tačiau tas papildomas tręšimas tikrai duoda naudos augalo augimui. Be to, pasifloros – šviesos kūdikiai. Joms labai reikia saulės arba papildomo apšvietimo. Ir saugokite nuo skersvėjų, nes šiems augalams jie labai nepatinka.
Dauginimas
Sėklos sėjamos retai, jos dygsta ilgokai ir ne vienu metu. Sėjinukai pražysta po dvejų metų, bet kartais žiedų tenka laukti ir penkerius metus. Dažniausiai pasifloros dauginamos auginiais. Pjaunami jauni, bet jau subrendę ūgliai. Greičiausiai įsišaknija turintys du – tris lapus. Susmeigus į drėgną smėlio ir durpių mišinį ir laikant pridengtus kambario temperatūroje, auginius jau po 4–5 savaičių galima persodinti į atskirus vazonus.
KOMENTARAI