Bolivinė balanda (kynva) yra laikomos grūdais, nors pats augalas kaip ir nėra priskiriamas javams, tad neturėtų būti laikomas kaip grūdinis augalas. Bolivinė balanda yra itin maistinga: pavyzdžiui, mangano ir foliatų šimte gramų kynvos randama atitinkamai 100% ir 92% RPN. Jose yra labai daug skaidulų, baltymų bei kitų svarbių medžiagų. Kynva gali būti naudojama košėms gaminti, ją galima naudoti kaip garnyrą ar naudoti paskaninant sriubas, salotas bei kitus patiekalus. Be to, bolivinėje balandoje visiškai nėra glitimo, todėl ši košė tinka, tiems kas netoleruoja glitimo ir ieško kuo pakeisti įprastas košes.
Bolivinė balanda (lot. Chenopodium quinoa); – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos vienametis iki 1 m aukščio augalas.
- Garnyras
- Bolivinės balandos pusryčių košė
- Priedas salotoms
- Priedas sriuboms sutirštinti
Virtos Bolivinės balandos 1 puodelio (185 g) maistinė vertė:
- Baltymai: 8 g
- Skaidulos: 5,2 g
- Manganas: 1,2 mg
- Kalcis: 31,5 mg = 3,5% RPN
- Geležis: 2,8 mg = 21% RPN
- Magnis: 118 mg = 39% RPN
- Fosforas: 281 mg = 40% RPN
- Varis: 0,4 mg = 40% RPN
- Cinkas: 2 mg = 20% RPN
- Kalis: 318 mg = 10% RPN
- Tiaminas (vitaminas B1): 0,2 mg = 18% RPN
- Riboflavinas (vitaminas B2): 0,2 mg = 15% RPN
- Vitaminas B6: 0,2 mg = 15% RPN
- Folio rūgštis ( vitaminas B9): 77,7 μg = 39% RPN
- Kalorijos: 222 kcal
- Riebalai: 3,6 g
Bolivinė balanda gali pasiūlyti subalansuotą įvairių vitaminų ir mineralų mišinį. Pavyzdžiui, 100 gramų žalios, neapdorotos bolivinės balandos sėklų, rasite net 92% rekomenduojamos folio rūgšties (vitamino B9) paros normos – panašiai, kaip ir avinžirniuose. Be kitų funkcijų, foliatai atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese bei padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Be to, kaip ir įprasta B grupės vitaminas, folio rūgštis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.
Kitų vitaminų bolivinėje balandoje nerasite tiek daug, kiek foliatų. Tačiau nepaisant to, šie grūdai gali pasiūlyti reikšmingą kiekį kitų B grupės vitaminų. Šios sėklos turi daug tiamino (33%), daug vitamino B6 (35%), kiek mažiau riboflavino (23%) ar niacino (10% RPN). Todėl žmonės, jaučiantys B grupės vitaminų trūkumą ar net vartojantys jų maisto papildus, turėtų paįvairinti savo dietą bolivine balanda.
Mineralų šis augalas gali pasiūlyti kur kas daugiau, o vienas iš jų – manganas – siekia net 100% RPN ribą. Be mangano, kynvoje taip pat yra daug vario ir fosforo – 59% ir 65% RPN. Magnio taip pat nėra mažai – 53% RPN. Kitų mineralų kiekis – kiek mažesnis: geležies čia randama 33%, o cinko – 31% RPN. Kynva taip pat yra kalio ir seleno šaltinis: šių maistinių medžiagų čia yra 28% ir 16% RPN. Panašus mineralų profilis randamas ir kitame populiariame supermaiste – chia sėklose, nors pastarosios šių maistinių medžiagų turi dar daugiau.
Be viso šito, šis maisto produktas gali pasiūlyti dar vieną svarbią maistinę medžiagą, randamą toli gražu ne kiekviename maisto produkte – betainą, kuris padeda palaikyti normalią homocisteino apykaitą. Šimte gramų kynvos yra 630 miligramų betaino, o teigiamas poveikis pasireiškia suvartojus 1.5 gramo šios maistinės medžiagos. Tiesa, jo padauginti nederėtų, nes suvartojus daugiau nei 4 gramus per parą, gali gerokai padidėti cholesterolio koncentracija kraujyje.
Kaip ir įprasta grūdiniams produktams, kynvoje galime rasti ir skaidulų: čia jų yra 28% RPN.
Nors šie kiekiai ir neatrodo tokie įspūdingi kitų vadinamųjų supermaistų kontekste, turint omenyje, kad bolivinė balanda dažniausiai yra valgoma didesniais kiekiais (t.y. daugiau nei 100 gramų per porciją), galutiniame rezultate į organizmą patenka nemaži kiekiai maistingųjų medžiagų. Tiesa, svarbu žinoti, kad šie maistinių medžiagų kiekiai smarkiai sumažėja, jei kynvos grūdai yra termiškai apdorojami maisto ruošimo procese.
KOMENTARAI