Kaip išnaikinti kurmius

Kaip išnaikinti kurmius

Kurmis graužikas iš  vabzdžiaėdžių būrio. Todėl niekuomet ir jokiomis sąlygomis jis nesuvalgys sode nė vieno tulpių svogūnėlio, neapgrauš nė vienos ša

Kaip pasidaryti aitvarą
Kaip išnaikinti amarus
Kaip sodinti ir auginti šilauoges
Kaip pačiam suformuoti puikų gėlyną sode

Kurmis graužikas iš  vabzdžiaėdžių būrio. Todėl niekuomet ir jokiomis sąlygomis jis nesuvalgys sode nė vieno tulpių svogūnėlio, neapgrauš nė vienos šaknelės. Tai ne jo maistas. Kurmis, kaip ir jo artimiausi giminaičiai -ežiai ir kirstukai – daugiausia minta smulkiais bestuburiais. Tad kurmių skaičius tiesiogiai priklauso nuo dirvoje gyvenančių bestuburių kiekio, taip pat ir nuo pačios dirvos. Kokioje dirvoje daug bestuburių organizmų? Žinoma, derlingoje, geros struktūros, giliai įdirbtoje.

Svarbiausias kurmių maistas – sliekai, lervos, žemėje gyvenantys suaugę vabzdžiai. Jeigu kelyje staiga pasirodys pelytė, kirstukas ar varlė, kurmis jų nepražiopsos.

Kaip jau minėjome, augalijos kurmiai neliečia, tad juos visai be reikalo kaltina pakenkus šakniavaisiams ir bulvėms ar sušlamštus gėlių svogūnėlius. Šį sodams ir daržams kenksmingą darbą nuveikia peliniai graužikai. Tačiau kurmiai, rausdami savo požemines galerijas, gali smarkiai pažeisti kelyje pasitaikančių augalų šaknis. Kurmių supiltos kalvelės darko vejas ir gėlynus. Požeminiams darbams kurmiai eikvoja milžinišką kiekį energijos, tad ją reikia nuolat papildyti. Todėl kurmiai – nepaprastai ėdrūs. Per parą kurmis suėda maždaug tiek maisto, kiek pats sveria. Be maisto jis gali gyventi ne daugiau nei 12-15 valandų.

Sode ar darže kurmis per dieną išrausia vidutiniškai 20 m naujų požeminių tunelių. Visi urvai ir urveliai prasideda nuo platesnio – magistralinio – požeminio kelio, vedančio į lizdinę kamerą. Lizdą kurmis įsirengia nagingai – ir tiesiogine, ir perkeltine reikšmėmis. Nedidelis apvalus 0,4-0,7 m gylyje esantis lizdas dažnai įkuriamas po medžio ar krūmo šaknimis. Lizdo dugnas išklojamas lapais, samanomis ir sausa žole. Be to, lizdelį supa du su juo ir tarpusavyje sujungti žiediniai urvai. Čia kurmis miega ir ilsisi, čia augina vaikelius. Kurmio patelė pavasarį atsiveda ir išmaitina nuo 3 iki 8 mažylių. Pirmąsias tris savaites maitina pienu. Jaunimėlis auga sparčiai. Mėnesio laiko kurmiukai būna ne ką mažesni už tėvus ir pradeda savarankiškai ieškoti maisto, apžiūrėdami motinos išraustus mitybinius urvelius. Dviejų mėnesių kurmiai yra visiškai išsivystę ir dydžiu iš esmės nebesiskiria nuo suaugusių individų.

Kurmiai aktyvūs visus metus ir rausia ieškodami maisto tiek dieną, tiek naktį. Gyvena sėsliai, tačiau susiklosčius ne itin palankioms sąlygoms gali migruoti net didesniu nei kilometras atstumu. Beje, šie gyvūnai gali išlįsti į žemės paviršių ir nubėgti gana nemenką atstumą slėpdamiesi žolėje.

Sodo sklypų savininkams ypatingą galvos skausmą sukelia būtent kurmių gebėjimas ardyti dirvą. Dar būtų atleistina, jeigu jie raustų kur nors gilumoje, bet juk ne! Išraustą žemę kurmis išmeta į paviršių – taip atsiranda kurmiarausiai.

Deja, žala, kurią padaro šie gyviai, yra ne vien estetinio pobūdžio. Jie nutiesia savo kelius po daugiamečių dekoratyvinių augalų, krūmų, medžių šaknimis, todėl po jomis susidaro kiaurymės ir šaknys tarsi pakimba ore. Žinoma, nieko gero augalams tai nežada.

Kaip atbaidyti kurmius?

kurmis

Kovoti su kurmių invazija galima įvairiais būdais, tačiau apžvelgsime tik tuos, kurie ne sunaikina šiuos nekviestus svečius, o tik atbaido. Kartais rekomenduojama kurmiarausiuose užkasti silkių galvų ar užsodinti visą sklypą juodosiomis pupomis. Tuomet jau geriau apsekite visą pievutę daugiažiedėmis margutėmis. Kurmių neatbaidys, tačiau bus gražu! Yra patarimų, kurie būtų tinkami, tačiau gana sunkiai įgyvendinami. Pavyzdžiui, patariama palei viso sklypo perimetrą į žemę pusantro metro gylyje vertikaliai įkasti šiferio lakštus. Žinoma, tuomet kurmiai į jūsų teritoriją neprasmuks, tačiau tokia apsauga taps aukso vertės.

Tačiau iš tikrųjų pats veiksmingiausias būdas išvyti šiuos padarėlius – pastatyti ultragarsinius aparatus. Ne mažiau svarbu griežtai laikytis instrukcijos: jeigu parašyta, kad sklype, kurio plotas N, turi būti konkretus skaičius tokių aparatų, netaupykite – jei jų bus nepakankamai, kurmiai tiesiog išsikraustys į kitą sodo ar daržo pusę. Pageidaujama, kad įrenginiai veiktų ir žiemą – juk kurmiai būdrauja ir tuomet. Ir dar: ultragarsas geriau sklinda kietu gruntu, todėl nereikėtų aparatų statyti purios žemės lysvėje.

Nauda – nemenka

Naikindami kenksmingus vabzdžius, ypač karkvabalių lervas, kurmiai teikia didelę naudą sodams ir daržams. Be to, nuolat purendami dirvą, šie gyvūnėliai padaro ją kur kas lengvesnę. Kurmiarausių žemę galite panaudoti augalams sodinti. Pirma, ji – be piktžolių sėklų. Antra, tyrimai parodė, kad kurmiarausių žemė pasižymi ypatybėmis, padedančiomis sėkloms geriau sudygti. Vertinamas ir kurmio kailiukas – nedidelis, bet tvirtas.

Kurmių priešai

Mums tik taip atrodo, kad kurmiai saugiai gyvena po žeme – jie irgi turi priešų. Kartais lapei pavyksta aptikti žemės paviršiuje didėjantį kauburėlį. Tuomet plėšrūnė prisėlina, greitai iškapsto kurmiarausį ir sugauna kurmį. Tačiau jo neėda dėl nemalonaus kvapo. Kur kas daugiau kurmių žūsta nuo vikrių mažų žebenkščių. Žebenkštis – vienas iš nedaugelio plėšrūnų, ėdančių kirstukus ir muskuso kvapą turinčius kurmius.

COMMENTS

WORDPRESS: 0
DISQUS: 0