Abrikosai auginami daugiausia Pietuose. Valgomi ne tik vaisiai, bet ir branduoliai. Kambario temperatūroje abrikosai gali išsilaikyti 3-5 dienas, o šaldytuve (maždaug 0°C temperatūroje) – 2-3 savaites. Laikymui skirti vaisiai skinami dar ne visai prinokę, 3-5 dienomis anksčiau. Abrikosų branduoliai gali atstoti saldžiuosius migdolus, turi 29-58% riebalų.
Lietuvoje auginami abrikosai turi 5-9% cukraus, 2-3% organinių rūgščių, 11 -18 mg% vitamino C. Be to, juose yra 2-10 mg% karotino, vitaminų E ir Bi5, pektinų. Švieži vaisiai turi 305 mg% kalio, džiovinti – 160 mg % magnio, 120 mg % geležies.
Abrikosų medis užauga iki 12 metrų aukščio ir savo forma labai panašūs į obelį. Žydi anksti pavasarį baltais žiedais. Duoda slyvos dydžio geltonus vaisius, jie gana tankiai auga prigludę prie pat šakos. Valgomi tiek žali, tiek apdoroti. Tinka džiovinimui.
Abrikosai valgomi švieži, konservuojami, džiovinami, iš jų gaminami kompotai, uogienės, spaudžiamos sultys (su minkštimu). Džiovinti abrikosai – uriukai (visas vaisius su kauliuku), kuragos (vaisių pusės be kauliuko) ir kaisos (visas vaisius be kauliuko), turintys 50% cukraus – vertingas maisto produktas.
Paplitusios pusiau kultūrinės abrikosų veislės, vadinamos žerdeliais. Jų vaisiai mažesni, minkštimas kietesnis, jie turi mažiau cukraus negu kultūriniai, bet atsparesni šalčiams, kasmet gerai dera.
Lietuvoje mėgėjai augina keletą selekcionuotų abrikosų formų: ’Aidas’, ’Gandas’, ’Laidas’, ’Šydas’, ’Vaidas’.
Abrikosų veislės, kurios rekomenduojamos auginti – ‘Šiaurės triumfas’ (‘Triumf Severnyj’).
Visas veislės būtina apsaugoti nuo šalčių. Rekomenduojama kamienus balinti, jaunesnių medelių kamienus apdengti eglių šakomis, ar nendrėmis. Apkloti šaknis, laidžiomis orui medžiagomis.
Abrikosai gerai auga puriose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose, gali augti smėlynuose, žvirgždynuose. Netinka sunkios, rūgščios, drėgnos dirvos, kur gruntinis vanduo arčiau kaip 2m nuo žemės paviršiaus. Vieta turi būti saulėta ir pakili, apsaugota nuo vėjų. Abrikosai dauginami skiepais (geriausiai akiuoti) ir sėklomis. Sėjinukai būna patvaresni. Abrikosų sodinukams kas 6-8m kasamos 60-70 cm gylio duobės, į kurias įberiama 8-10 kg juodžemio. Geriau medelius sodinti rudenį ir gausiai palaistyti. Sodinuko stiebo kaklelis neturi būti užkastas giliau kaip 2-3 cm. Jauniems medeliams nupjaunamos vainikui nereikalingos iš liemens augančios šakos. Vengtina pjauti storesnes šakas. Prieš žiemą kamienus ir storesnes šakas reikia aprišti arba nubaltinti kalkėmis. Pavasarį, vasarą ir rudenį reikia pakasinėti pamedžių dirvą, rudeniop galima patręšti fosforo, kalio ir organinėmis trąšomis, gegužės mėnesį – azoto. Abrikosų negalima tręšti šviežiu kiaulių mėšlu.
Abrikosai žydi anksti, gegužės pradžioje, vegetatyviniams pumpurams dar neišsprogus, todėl nukenčia nuo šalčių. Vaisiai nunoksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Paskiepyti dera po 3-4 metų. Vaisių nepuola kenkėjai.
KOMENTARAI