...

Kaip užauginti skanius pomidorus – pomidorų ligos

Kaip užauginti skanius pomidorus – pomidorų ligos

Kaip sodinti ir auginti šilauoges
Kaip sodinti pomidorus | Pomidorų auginimas
Kaip sodinti spygliuočius medžius
Sėjos kalendorius 2018
Kaip pasirinkti trąšas

Pomidorai tai viena mėgstamiausių, skaniausių ir bene daugiausiai aptinkama daržovė ant lietuvių stalo. Vos tik orai leidžia daugelis sodo mylėtojų juos jau sodina šiltnamiuose ar lysvėse, tikėdamiesi sulaukti gausaus šių puikių daržovių derliaus. Dabar turėti savo daržą ypač populiaru, kai vis daugiau žmonių galvoja apie natūralumą, pradeda kompostuoti ir auginti savas, natūraliai užaugintas daržoves be jokių chemikalų. Tačiau, neretai pasitaiko, kad pomidorus užpuola įvairios ligos, įtakojančios visą būsimą derliu, o auginant organinį ūkio, to išvengti dar sudėtingiau. Pomidorai kaip ir visos kitos daržovės ar vaisiai turi savo kenkėjus ir ligas. Pagrindinės pomidorų ligos yra lapų sausligė, šaknų puvinys, pilkoji dėmėtligė, miltligė ar pomidorų bakteriozė.

Atminkite, kad būsimas visų daržovių tame tarpe ir pomidorų derlius priklauso nuo daugybės žemiau paminėtų veiksnių:

  • kruopščiai atrinkite ir į auginimo vietą sodinkite tik nepažeistus sodinukus;
  • augimo metu reguliariai laistykite (vidutiniškai vienam augalui – 10 litrų vandens į savaitę), tačiau stenkitės, kad kuo mažiau vandens patektų ant lapų ir stiebų;
  • reguliariai ravėkite ir mulčiuokite pomidorus, tokiu būdu sunaikinsite ne tik piktžoles, bet ir piktžolėse besiformuojančias kenkėjų buveines;
  • tinkamai genėkite – vienas augalas turi turėti ne daugiau kaip 15-20 lapų. Genėjimo metu šalinkite apatinius lapus, jie nereikalingi, o juos pašalinus – augalas geriau vėdinsis;
  • stebėkite augalus ir šalinkite ligų bei kenkėjų pažeistas jų dalis.

pomidoru genejimas

Kartais pasitaiko ir taip kad įdėjote daug pastangų, laikėtės auginimo technologijos, bet pomidorų vaisiai užauga ligoti ar pažeisti kenkėjų. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis jie dažniausiai serga, kokie kenkėjai gali jiems pakenkti ir kaip su šiomis problemomis kovoti. Norint efektyviai kovoti su pomidorų ligomis ir kenkėjais visų pirma reikia išmokti pažinti ir laiku pastebėti pagrindinių ligų požymius ir kenkėjus. Tam būtina reguliariai stebėti augalus, pažinti jų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Šiandien pabandysime ir aprašyti pagrindines pomidorų ligas ir kaip joms užkirsti kelią.

Dažniausiai pasitaikančios pomidorų ligos

Pomidorų maras (fitoftorozė)

pomidoru maras - ZinauKaip.lt Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthora infestans), todėl sodinant pomidorus atvirame grunte nesodinkite jų netoli bulvių augimo plotų. Pomidorų maru užsikrėsti gali visi bulvinių šeimos augalai. Liga gali pažeisti bulves, baklažanus, cukinijas, moliūgus ir kitas daržoves. Pažeisti lapai netrukus ima džiūti, o visame šiltnamyje galima užuosti džiūstančio šieno kvapą. Maras pažeidžia ne tik stiebus ir lapus, bet ir vaisius, ypač žalius. Ant jų atsiranda rudų netaisyklingų, lyg išsiliejusių puvinio dėmių, plintančių tiek vaisiaus paviršiuje, tiek viduje. Labai greitai pažeisti vaisiai iš išorės pasidaro rudai margi, o vidus rudas. Ši liga išsilaiko ilgai, tačiau dažniausiai ant augalų ir vaisių liekanų, todėl nuėmus derlių reikalinga sunaikinti ligos paveiktus augalus ir jų vaisius.

Apsaugos priemonėsNuo pomidorų maro nėra specialių prevencinių priemonių, bet sėjomainos laikymasis, atsparių veislių daigų sodinimas, vengimas auginti pomidorus šalia laukų, kur pomidorai auginami be apsaugos nuo ligų gali sumažinti pomidorų maro išplitimo riziką. 

Pomidorų sausligė

pomidoru sauslige - ZinauKaip.lt

Ligą sukelia Alternaria Solani grybas. Paprastai pasireiškia pradėjus megztis vaisiams. Pirma paveikia apatinius lapus, vėliau stiebą ir vaisius. Ant jų atsiranda didelės rudos arba juodos dėmės, savyje turinčios ratus. Ja sergančių pomidorų lapai anksti nudžiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni. Aplink dėmę lapas pradeda geltonuoti ir miršta. Taip pat puola bulves bei baklažanus. Grybas plinta šiltu, drėgnu oru, atsparus, išlieka kelis metus.

Apsaugos priemonės. Pomidorus, kaip bulvinių šeimos augalus rekomenduotina sodinti tame pačiame lauke ne dažniau kaip kas treji metai. Kai kurie fungicidai, naudojami nuo maro, yra efektyvūs ir nuo sausligės. Norint išvengti šios dažnai pasitaikančios ligos pomidorų daigams naudokite tik beicuotą sėklą. Didelę reikšmę turi pomidorų auginimas tinkamoje žemėje, todėl reikalinga sėjomaina arba kasmetinis šiltnamio žemės dezinfekavimas. Pomidorų vegetacijos metu palaikykite optimalią šiltnamio drėgmę ir temperatūrą. Nuėmus pomidorų derlių, nuimkite ir augalų liekanas bei giliai suarkite ar sukaskite žemę.

Fuzariozė (fuzariozinis vytulys)

pomidoru fuzarioze - ZinauKaip.lt

Ši liga labiausia paveikia šiltnamių pomidorus, bet ja serga ir lauke auginami augalai. Pirmieji požymiai – tai išryškėjusios kraštinių lapų gyslos ir vystantys lapkočiai. Kartais ant pomidorų stiebų ir lapų atsiranda juodi lopai, kurie dažnai būna padengti baltais ar blyškiai rožiniais grybeliais. Negydant pomidorų šaknys pajuoduoja ir žūsta.

Fusarium oxysporum yra dirvos grybas, žiemoja dirvoje. Fusarium genties grybai plinta šiltu oru. Rekomenduojama 4-6 metų rotacija be kiauliauoginių šeimos augalų. Taip pat būtina naikinti sirgusių augalų liekanas, jas šalinti iš lauko ar šiltnamio, auginti atsparias veisles, sudaryti optimalias sąlygas augalams augti ir vystytis.

Miltligė

pomidoru Miltlige - ZinauKaip.lt

Miltligė yra skersvėjų sukeliama liga. Prasidėjus miltligei ant pomidorų lapų susidaro netaisyklingos formos, baltos spalvos, miltingos apnašos. Laikui bėgant jos papilkėja, lapai apvysta. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, pomidorus reikėtų purkšti fungicidais.

Taip pat skaitykite: Sėjos kalendorius 2021

Šaknų puvinys

Šios pomidorų ligos simptomus galima atpažinti iš pageltusių apatinių lapų. Tai pirminiai ligos požymiai. Ligos simptomai iš karto krinta į akis apžiūrint augalus: arčiausiai žemės esantys lapai būna pageltę. Tai pirminiai ligos požymiai. Jei liga progresuoja, šaknų puvinys pažeidžia ir augalo stiebą, ir šaknis. Negydant augalo šaknys pradeda pūti ir augalas žūsta. Ši liga plinta oru, dažniausiai esant žemai temperatūrai.

Pastebėjus pirmuosius požymius patartina pomidorus nupurkšti fungicidais.

Pilkoji dėmėtligė

Pilkoji dėmėtligė - ZinauKaip.lt

Pilkoji dėmėtligė (lot. Stemphylium Solani) – tai grybo sukeliama pomidorų liga. Pagrindiniai jos simptomai yra pilki arba juodi taškai, atsirandantys ant pomidorų lapų. Ligai plintant, visi pomidorų lapai nugelsta ir nuvysta. Pilkoji dėmėtligė plinta lašeliniu būdu, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, todėl dažniausiai šia liga serga šiltnamyje auginami pomidorai. Norint išvengti pilkosios dėmėtligės, reikėtų palaikyti gana sausą orą šiltnamyje ir laiku retinti lapus.

Taip pat skaitykite: Batų dydžių lentelė ( US, UK, EU dydžiai)

Pomidorų maras (fitoftorozė)

Tai labai klastingas grybelinis susirgimas, nes jis greitai plinta, o jo sukėlėjai prisitaiko prie oro ir aplinkos sąlygų, įgyja imunitetą įvairiems preparatams. Šios ligos sukėlėjų sporų yra visur: žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose, netinkamai prižiūrimuose šiltnamiuose. Pomidorų maru užsikrėsti gali visi bulvinių šeimos augalai. Liga gali pažeisti bulves, baklažanus, cukinijas, moliūgus ir kitas daržoves. Pažeisti lapai netrukus ima džiūti, o visame šiltnamyje galima užuosti džiūstančio šieno kvapą. Maras pažeidžia ne tik stiebus ir lapus, bet ir vaisius, ypač žalius. Ant jų atsiranda rudų netaisyklingų, lyg išsiliejusių puvinio dėmių, plintančių tiek vaisiaus paviršiuje, tiek viduje.

Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthora infestans), todėl sodinant pomidorus atvirame grunte nesodinkite jų netoli bulvių augimo plotų. Ligos pradžioje ant pavienių lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų dėmių. Šios ligos pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, apsitraukia grybų apnašomis ir lapai sudžiūsta. Maro pažeidimai pastebimi ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų būna ant pomidorų vaisių, ypač žalių. Labai greitai pažeisti vaisiai iš išorės pasidaro rudai margi, o vidus rudas. Ši liga išsilaiko ilgai, tačiau dažniausiai ant augalų ir vaisių liekanų, todėl nuėmus derlių reikalinga sunaikinti ligos paveiktus augalus ir jų vaisius.

pomidoru maras fitoftoroze - ZinauKaip.lt
Kairėje pusėje matosi pailgos rausvos ligos pradžios dėmės, dešinėje – liga jau apėmusi visą augalą

maro pazeisti pomidorai - ZinauKaip.lt
Maro (fitoftorozės) pažeisti pomidorų vaisiai

Apsaugos priemonėsNuo pomidorų maro nėra didelio efektyvumo prevencinių priemonių, bet sėjomainos laikymasis, atsparių veislių daigų sodinimas, vengimas auginti pomidorus šalia laukų, kur pomidorai auginami be apsaugos nuo ligų, subalansuotas tręšimas azoto trąšomis ir kt. gali sumažinti pomidorų maro išplitimo riziką. Apsaugant pomidorus nuo maro labai svarbu laiku (preventyviai) panaudoti fungicidus.

 

Pomidorų auginimas – dažnai pasitaikančios problemos

Vaisiaus skilinėjimas

Randai atsirandantys aplink arba skersai pomidorą. Vaisius skilinėja, jei jis noksta karštu periodu ir tuo pačiu gauna per daug vandens. Įskilimai atsiranda dėl per greito vandens paėmimo. Mulčiavimas ir reguliarus laistymas padeda išvengti šios problemos. Yra net skilimams atsparių veislių.

Saulės nudeginimas

Tai geltonas ar baltas plotas pusėje atsuktoje į karštą saulę. Nutinka dėl per retos lapijos, kai vaisiai nėra pridengti nuo per aštrių spindulių. Todėl nereikėtų pernelyg stropiai atiminėti pomidorų lapų. Simptomai taip pat gali būti bakterinės ar grybinės ligos požymis.

Lapų raitymasis

pomidou lapai raitosi - ZinauKaip.lt

Paprastai pasireiškia drėgnu periodu, per daug tręšiant. Apatinių lapų kraštai užsiriečia į viršų, suformuoja vamzdelius, tampa kieti. Augalo augimui šis reiškinys didelės įtakos neturi.

Taip pat skaitykite: Laimos sapnininkas – sapnų reikšmės

Žiedų numetimas

Pomidorai pradeda mesti žiedus, kai nakties metu oro temperatūra viršija 24 laipsnius.

 

FUNGICIDŲ NAUDOJIMAS NUO POMIDORŲ LIGŲ

Pomidorai gali gerai derėti ir apsaugai nuo ligų visai nenaudojant fungicidų. Tačiau pastebėjus pirmuosius ligų židinius nedelsiant imamasi apsaugos priemonių ir bet kuriai ligai pasireiškus vieno purškimo gali neužtekti.

Nuo ligų daugiausia nukenčia lauke auginami pomidorai, ypač kai netoli jų auga bulvės. Šiuo atveju būtina pomidorus purkšti profilaktiškai, praėjus 2-3 savaitėms po pasodinimo. Vėliau purškimus kartoti kas 10-14 dienų, o kai ligoms plisti susidaro ypač palankios sąlygos – kas 7–10 dienų. Ligų sukėlėjai prie dažnai naudojamų fungicidų pripranta, todėl reikėtų juos kaitalioti.

Būtina laikytis karencijos laiko, t.y. dienų skaičiaus nuo paskutinio purškimo iki vaisių skynimo. Nupurškus lauke auginamus pomidorus, daugumos fungicidų karencijos laikas yra 20 dienų, o šiltnamyje nuo aukštesnės temperatūros cheminiai junginiai greičiau suskyla ir karencijos laikas sutrumpėja iki 3-5 dienų. Lauke auginamus pomidorus purškiant fungicidais, trumpiausias yra Bordo skysčio karencijos laikas. Juo nupurškus vaisius galima skinti jau po 8 dienų, todėl 1 proc. Bordo skystį lauke auginamiems pomidorams reikėtų naudoti purškiant paskutinį kad prieš vaisių skynimą, o jeigu reikia, galima purkšti ir derėjimo metu, prieš tai išskynus vos pradedančius gelsti vaisius.

Fungicidus reikia pasirinkti atsižvelgiant į pastebėtus ligų židiinius arba esant palankioms sąlygoms tam tikroms ligoms plisti. Nuo diegavirtės apsaugoti daigus reikia laistyti (prieš pikavimą, persodinima, po persodinimo) 0, 15 proc. ( 15 g/10 l) previkuro tirpalu.

Nuo grybinių ligų (maro, rudosios dėmėtligės, vaisių rudojo pulvinio) augalus purkšti 0,5-0,6 proc. aviksilu (50-60 g/10 l), 0,2 proc, oksichomu (20 g/10 l), 0.3 proc. dakonilu (30 g/10 l), 0.2 proc ditanu (20 g/10 1), 0,2 proc. penkocebu (20g/10 l), 0,15 proc. previkuru (15 g/10 l), 0.3 proc. akrobatu (30 g/10 l), 0.25 proc. domiju (25 g/10 1), 0.2 proc. bravo (20 g/101).

– Deja, nuo pomidorų sausligės kol kas labai efektyvių fungicidu nėra. Nuo kekerinio, sklerotinio puvinio augalus purkšti 0, 15 proc. ronilanu (15 g/10 l), 0,2 proc. roviraliu (20 g/10 l), 0,2 proc. cuparenu (20 g/10 l), 0.2 proc. bravo (20 g/10 l). Kekeriniu ar sklerotiniu puviniu sergančias stiebo dalis reikėtų aptepti su kreida ar kalkėmis sumaišytu ronilanu. Nuo miltligės pomidorai purškiami 0,3 proc. tiovitu (30 g/10 l).

5.0
OVERALL SCORE
Pagalba
6 user votes x 5.0

KOMENTARAI

WORDPRESS: 0
DISQUS: