Kaip išsirinkti tinkamus namo pamatus

Kaip išsirinkti tinkamus namo pamatus

Kaip pašalinti plytelių klijus nuo plytelių
Kaip klijuoti tapetus
Kaip klijuoti foto tapetus
Kaip montuoti palanges
Kaip įsirengti lietaus nuvedimo sistemą

Išsirinkęs sklypą ir susirinkę visus reikiamus leidimus žmonės savo namus pradeda statyti nuo pamatų. Tai yra vienas iš svarbiausių statybos elementų, nes nuo jų priklauso viso namo stovis. Kad namo pamatai būtų kokybiški, visiems  namams pamatus apskaičiuoja architektas. Dažniausiai statytojai per mažai skiria dėmesio pamatų įrengimui, nes didžioji dalis jų po žeme ir nematomi. Bet nuo pamatų priklauso namo ilgaamžiškumas, šilumos, hidroizoliacija, taip pat namo grožis. Jei pamatai bus netinkamai įrengti, juose atsiras plyšiai, per kuriuos skverbsis šaltis, bėgant laikui drėgmė ims ardyti pamatus ir net patį mūrą. Dėl to padidėja namo šilumos kaštai, kas sąlygoja remonto išlaidas.

Pamatų tipai

Pamatai būna trijų tipų: gręžtiniai, poliniai ir juostiniai. Šiuolaikinės statybos tempai spartūs, todėl statybininkai pastebėjo, kad populiarėja gręžtiniai pamatai. Jie dažniausiai klojami statant individualius, ypač karkasinius, namus. Tokie pamatai įrengiami labai greitai ir yra patvarūs. Žemėje išgręžiama skylė, į kurią įleidžiamas armatūros karkasas ir užpilamas betonas.

Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai, iš blokelių montuojami pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jei gruntas netvirtas, reikėtų kombinuotų pamatų – ant gręžtinių dėti juostinius.

Vieni iš tvirčiausių pamatų – poliniai. Į žemę iki 10-12 metrų gylio yra kalami poliai, suteikiantys ne tik atramą, bet ir sutankinantys gruntą. Kai kur gręžtiniai pamatai dėl tam tikrų grunto savybių negali užtikrinti tvirtumo, tokiu atveju kalami poliai, tačiau tokie pamatai yra ganėtinai brangūs.

Projektuojant namą, reikia iš anksto apsispręsti, koks jis bus, ir apskaičiuoti pamatų tvirtumą, nes vėliau gali būti per vėlu. „Jei pasistatę mūrinį namuką vėliau norėsite prie jo pastatyti priestatą, didelė tikimybė, kad sienos dėl skirtingo pamatų tvirtumo ims trūkinėti. Tokiu atveju reikėtų kasti duobę iki pamato apačios ir įtempti armatūrą į jau esamą pamatą, – patarė V.Plenta. Jeigu daromi gręžtiniai pamatai, reikėtų sujungti monolitines pamatų sijas. Jei rūsyje sugalvojote įsirengti baseinėlį, reikėtų apsispręsti prieš jį statant, nes gali neatlaikyti pamato konstrukcija. Pamatai yra apskaičiuojami tik tam tikram gyliui. O baseinas būna arba žemiau, arba pamatų lygio“.

Kokius pamatus pasirinkti ?

 Lietuvoje dažniausiai yra statomi juostiniai (Iš pamatinių blokų) arba grežtiniai pamatai, kada gruntas silpnesnis retais atvejais pasirenkami poliniai arba spraustiniai pamatai .Akmenbetonio pamatai jau senai atgyvenę.Akmenbetonio pamatai yra vieni silpniausių.Pamažu populiarėja naujos kartos, šilti plokštuminiai pamatai.

Renkantis pamatus reikėtu įvertinti grunto stiprumą , namo apkrovas ir kitus veiksnius.

Dazniausiai pasitaikantis gruntas Panevėžyje –molis .Individualiam namui statyti toks gruntas tinkamas įrengti tiek juostinius ,tiek grežtinius ,tiek plokštuminius pamatus.Pigiausi ir ekonomiškiausi yra juostinai pamatai is pamatinių blokų.Plokstuminiai pamatai-šilciausi kokius galite pasistatyti šiai dienai.Specialios technologijos dėka visiškai isvengiame šalcio tiltų.Tinkamai įrengti plokstuminiai pamatai yra tuo pat metu ir vieni stipriausiu.Akmenbetonio pamatai -vieni silpniausių.Tinkamai pastatyti akmenbetonio pamatai tikrai nebus pigesni už juostinius pamatus.Dažnai juos statant padaroma daugiausia klaidų net nesuvokiant apie pasekmes.Tai ir didziausias problemas savininkams vėliau atnešantys pamatai.

Statant nama kai gruntas smėlis ar priesmėlis.Reikėtų ypatingą dėmesį skirti pamatu stiprumui.Statant juostinius pamatus būtina išbetonuoti gelžbetoninę papėdę.Grežtiniai pamatai čia visiškai netinka.Statyti čia galima nebent panasius į grežtinius -spraustinius pamatus.Jie įrengiami naudojant spec įrangą .Spec vamzdžio pagalba išgrežiamas gruntas ir iškart užbetonuojami vamzdis ištraukiamas tik išbetonavus .Gilinti tokius spraustinius pamatus kai kuriais atvejais butina net iki 4m ir giliau.Smėliui ir kitiems silpniems gruntams puikiai tinka plokštuminiai pamatai.

kaip_issirinkti_namo_pamatus

 

Pamatų trūkumai ir privalumai: [list_style_star]

  • Juostiniai pamatai:

Privalumai:Ekonomiškiausi ,greitai montuojami .Stiprūs.Skaičiuojamasis sėdimas-apie 1,5cm.

Trūkumai-Juos sumontuoti reikalingas kranas ar kita kėlimo technika,kuri ne visur gali privažiuoti.

  •  Gręžtiniai pamatai

Privalumai: patogūs kai statomo namo vietoje praeina daug inžinerinių linijų.

Trūkumai: Jie yra vieni silpniausių labiau tinka tik stipriems gruntams.Skaičiuojamasis sėdimas apie 2- 2,5 cm.Dažnos statybininkų klaidos statant juos.

  •  Akmenbetonio pamatai

Privalumai: Pigiausi.

Trūkumai: Ilgas statybos laikas,silpniausi,didžiausios statybininkų klaidos-netinkamos formos ir rūšies akmenys ,neatitaikytas betono-akmenų santykis ir t.t.Daugiausia problemų vėliau sukeliantys pamatai.Jiems būtinas drenažas.

  • Plokštuminiai pamatai

Privalumai: Šilčiausi ir vieni stipriausių .Greitai įrengiami.

Trūkumai: būtinas drenažas. [/list_style_star]

 Ar reikalinga gelžbetoninė papėdė po pamatu? 

Statant juostinius pamatus is pamatų blokų,kai kuriais atvejais ji yra būtina.Daznai pastatyti nama kainuoja nuo 250 iki 500 t. Lt.Investavus tokius pinigus norisi ramiai miegoti.2-6 t. Lt skirti gelžbetoninei papėdei įrengti užtikrins jūsų ramybę.Nei vienu atveju ji nepamaišys.Guldant blokus ant šono niekada toks stiprumas nesigaus kaip įrengiant papėdę.

Ar reikalingas pamatams drenažas?

Pamatų drenažas yra reikalingas.Tačiau jį galima įrengti tik tais atvejais kada yra vandens surinkimo sistema į kurią galima būtų jį nuvesti .Drenažas yra būtinas įrengiant rūsius, statant plokštuminius pamatus.

Būtina atlikti grunto tyrimus
Pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą.

Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.

Izoliacija ir drenažas
Iš grunto tyrimų rezultatų tampa aišku, kokiame aukštyje yra gruntiniai vandenys. Jeigu sklype gruntinis vanduo aukštai, o žmogus vis tiek nori turėti rūsį, padaryti gerą izoliaciją, pasak specialistų, sudėtinga. Norint išvengti drėgmės, patartina ne tik gerai izoliuoti sienas ir grindis, bet ir sumontuoti drenažą, kuris nuveda gruntinius vandenis į šoną. Anksčiau žmonės dažnai statydavo namus patys ir vėliau vargdavo dėl nuolat drėkstančio rūsio. Šiandien reikėtų vadovautis ne senelių metodais, o pasitarti su profesionalais. Namo projektuotojas privalo iš anksto numatyti galimas problemas ir rasti išeitį“.

kaip_issirinkti_namo_pamatus-2
Neįgilinti arba mažai įgilinti pamatai

Mažai įgilinto pamato konstrukcinę schemą reikia sudaryti tik apskaičiavus galimas gruntinio pagrindo deformacijas. Šios deformacijos turi būti mažesnės už leidžiamas pasirinktos konstrukcijos namui, todėl antžeminė namo dalis vertinama ne tik kaip apkrova, bet ir kaip aktyvus konstrukcijos elementas: standesnio statinio mažesnės sąlyginės gruntinio pagrindo deformacijos. Namo sienų medžiaga tiesiogiai susijusi su grunto plėtimusi: mažesniam yra didesnis sienojų pasirinkimas. Viena išimtis – jei gruntas nesiplečiantis, galima kloti pigiausius mažai įgilintus pamatus – stulpinius. Sienojai privalo būti tik mediniai. Juostiniai pamatai atlaikys plytinę apdailą ar dujų silikato blokelių sienas. Jei gruntas linkęs plėstis, po pamatais teks įrengti išlyginamąją aikštelę. Abiem atvejais namo pagrindas neturėtų būti didesnis kaip 8×8 metrų. Jei gruntas vidutinio ar didelio plėtimosi, sienos galės būti tik medinės. Beje, rastinį namą bus galima statyti tik naudojant blokus su monolitiniu pagrindu. Kitu atveju namas turės būti karkasinis.

Kokie bus juostiniai pamatai, priklauso nuo grunto plėtimosi. Jei gruntas labai plečiasi, galima naudoti tik monolitinį gelžbetonį arba tarpusavyje tvirtai sujungtus gelžbetoninius blokus. Jei vidutiniškai – monolitinį betoną arba sumūrytus betoninius blokus, jei silpnai – monolitinį betoną, laisvai sudėtus blokus, butonobetoną arba cementinį gruntą. Jei gruntas plečiasi vidutiniškai arba labai, juostiniai pamatai turi sudaryti vientisą tvirtą rėmą. Jei pastato sienos pasirodys per mažai standžios, reikia numatyti ir gelžbetonines juostas perdangų lygyje. Taip pat reikia įvertinti gruntinio vandens lygį, nes jam kylant grunto plėtimasis stiprėja. Šį efektą susilpnina sutankintas pamato pagrindas. Sutankinimas padidina grunto tvirtumą. Tokį pat efektą galima pasiekti įkalus į gruntą stulpus, tačiau stulpinius pamatus tikslinga naudoti tik mediniams namams. Taip pat iš molio galima sukurti nuo vandens apsauganti ekraną, kuris neleistų prasisunkti vandeniui į peršalimo zoną ir apribotų gruntinio vandens patekimą ant pamatų. Drėgnose ar šlapiose vietose reikia dirbtinai pažeminti gruntinio vandens lygį. Nulinio ciklo, priklausomai nuo namo ploto, įrengimas užtrunka nuo 5 iki 30 dienų.

Įgilinti pamatai

Jei namas bus sunkus, pamatus vertėti daryti gelžbetoninius, o padas turėtų būti žemiau grunto peršalimo lygio. Tik tokia konstrukcija užtikrins pastato stabilumą, tolygiai paskirstys apkrovą ir gruntas deformuosis simetriškai. Tai neleis pamatams persisukti ar išsikreivinti. Geriausias variantas – ištisinė gelžbetoninė plokštė po visu namu, kuri yra ir pamato pagrindas, ir rūsio grindys. Aišku, tokia konstrukcija sudėtingiausia ir brangiausia, tačiau nebereikia ruošti atskiro plataus pado ir ypač storos pamato sienos. Nulinis ciklas tęsiasi 45-90 dienų.

Nužymėjus būsimo pamato vietą, iškasama duobė. Pamatus reikia lieti iškart, nes gruntas gali susipurenti arba jį paveikti krituliai. Molinguose gruntuose įrengiamas ne mažesnis kaip 10 cm betoninis pagrindas arba dviejų sluoksnių hidroizoliacija, kad gruntas nesugertų cemento pieno ir vėliau pamatai nesusiurbtų kapiliarinės drėgmės. Jei gruntas smėlingas, hidroizoliacija tankinama, daroma žvirgždo pagalvė, o šioji užpilama bitumine mastika, išliejam plokštė ir vėliau – pamatas. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas. Jei šiame lygyje planuojama įrengti baseiną, tai jo indą ir komunikacijas reikia išlieti dar iki pradedant formuoti rūsio sienas.

Pigiau kainuotų monolitinės rūsio sienos, jos turi būti ne plonesnės kaip 30 cm. Rūsio sienų hidroizoliacijai dažniausiai naudojamos tepamos bituminės mastikos arba klijuojamas hidrostikloizolas. Toks būdas pigesnis, bet ir kokybė prastesnė.

Poliniai pamatai

Poliniai pamatai turi savo privalumų. Jų naudojimas gerokai sumažina žemės darbų apimtis (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), sumažina medžiagų sąnaudą (betono – 40 proc.), nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų.

Poliai gali būti mediniai, gelžbetoniniai, plieniniai ir kombinuoti.

Priklausomai nuo darbų pobūdžio poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kietą gruntą, ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastatą dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto.

Pagal gamybos metodą ir įkasimą į gruntą poliai skirstomi į kalamus, kurie sukalami pagaminti, ir suleidžiamus, kurie gaminami pačiame grunte (išgręžtuose kanaluose). Suleisti poliai jungiami monolitiniu gelžbetoniniu arba surenkamomis grotelėmis. Poliniai pamatai yra viena progresyviausių, tačiau dar mažai įsisavinta, nulinio ciklo konstrukcijų rūšių.

Kaip pamatų klojimą padaryti pigesnį?

Ką daryti, jei norisi pakloti gilius pamatus, o trūksta lėšų? Yra speciali technologija, leidžianti patiems arba profesionalų padedamiems ir be papildomos įrangos įrengti patikimą konstrukciją, kai juostinio stulpinio pamato padas bus giliau negu peršalimo lygis. Tarp stulpo ir grunto reikia palikti 10-15 cm oro tarpą plėtimosi kompensavimui, kitaip pamato stulpas žiemą gali suirti. Šis tarpas užtikrins, kad pamatas minimaliai kontaktuos su sušalusiu gruntu ir sumažės šilumos nuostoliai. Kiek užtruks nulinio ciklo darbai, sunku pasakyti, bet šiuo atveju juos galima bet kada sustabdyti.

Keli patarimai [list_style_star] 

  1. Jei samdote darbininkų, sutartyje su rangovu reikia numatyti jo atsakomybę už galimas papildomas išlaidas, kurių reiks, jei darbai bus atlikti blogai. Kita vertus, jei visus darbus atliks viena ir ta pati organizacija, susitarti turėtų būti paprasčiau ir galima mėginti tartis dėl mokėjimų už atliktus darbo etapus.
  2. Jei tranšėja pamatui kasama ekskavatoriumi, ją vertėtų padaryti 10-20 cm aukštesnę negu reikia, o vėliau reikiamą kiekį nukasti rankomis. Tai sumažins pamato pado sėdimą ir užtikrins jo sandaresnį prigludimą prie grunto.
  3. Nulinio ciklo darbai paprastai vykdomi pavasarį ir vasarą, tačiau mažai įgilinto pamato kloti ant peršalusio grunto negalima. Esant minusinei temperatūrai galima naudoti tik specialų betoną ir jį šildyti iki pat stingimo pradžios.
  4. Jei grunte gausu gruntinio vandens, prieš liejant pamatą pagalvės medžiagą reikia apsaugoti nuo galimo užliejimo. Tam ji apdorojama jungiamąja medžiaga arba izoliuojama nuo vandens polimerine plėvele.
  5. Neapkrautas nulinis ciklas žiemą bus stumiamas intensyviau negu pamatai, ant kurių stovės bent „dėžutė“, todėl ją reiktų sumontuoti dar tais pačiais metais.
  6. Pirmaisiais metais apygrinda verčiau palikti dviejų sluoksnių, neužpiltą skiediniu arba asfaltu. Pagal jos iškrypimą pavasarį bus galima įvertinti nulinio ciklo konstrukcijos teisingumą ir atliktų darbų kokybę.   [/list_style_star]

KOMENTARAI

WORDPRESS: 3
  • comment-avatar
    Bangunamas 4 m. ago

    Labai glaustai parašyta apie plokštuminių pamatų įrengimą.
    Norėjau pasidalinti informacija ir patirtimi įrengiant šilčiausius plokštuminius pamatus savo jėgomis savo internetiniame statybų dienoraštyje. Įdėjau ir sąmatą, kad liktų kuo mažiau neatsakytų klausimų.

    • comment-avatar
      Tomas 4 m. ago

      Sveiki,
      Kura galečiau pasidalinitą informaciją pasiskaityti?
      DĖKUI

  • comment-avatar
    Bangunamas 4 m. ago

    Sveiki,
    galite pasiskaityti bangunamas.wordpress.com

  • DISQUS: 0