Celiakija – autoimuninė virškinamojo trakto liga, siejama su grūdinio maisto poveikiu plonajai žarnai. Plačiajai visuomenei šis sutrikimas geriau žinomas kaip gliuteno (glitimo) netoleravimas, pasireiškiantis vartojant kviečius, miežius ir rugius (kartais – avižas). Manoma, kad celiakija gali būti paveldima, tačiau medikus aplanko vis daugiau pacientų, kuriems celiakijos simptomai pasireiškė vyresniame amžiuje.
Beje, ne visiškai tikslu celiakiją vadinti liga, nes glitimo netoleravimo simptomai – labai įvairūs: vieniems celiakija gali pasireikšti didesniu jautrumu produktams, kuriuose yra glitimo, kitiems – per alergiją, tretiesiems – kaip liga, galinti komplikuotis į anoreksiją, lėtinį nuovargį, pasikartojančius persileidimus, nevaisingumą ir kitas nepageidaujamas būkles. Celiakiją medikai linkę sieti su daugybe kitų ligų, pradedant kepenų ir žarnyno, baigiant sąnarių ligomis, kaulų tankio retėjimu ir anemija (mažakraujyste).
Todėl svarbu žinoti kas yra celiakija ir celiakijos gydymas bus paprastesnis.
Glitimo netoleravimą gali išduoti ir visai elementarūs požymiai
2 iš 3 glitimo netoleruojančių žmonių skundžiasi nuolat kamuojančiu nuovargiu, energijos trūkumu, o daugiau nei pusė jų skundžiasi dažnais virškinamojo trakto sutrikimais. Labai dažnai glitimo netoleravimas aptinkamas atsitiktinai: žmonės susigyvena, įpranta prie prastos savijautos ir neieško jos priežasčių. Beje, glitimo netoleravimą nustatyti anksčiau buvo gana sudėtinga. Šiuo metu jau atliekamas specifinis audinių transgliutaminazės (aTG) IgA klasės antikūnų tyrimas, kainuojantis apie 30 eurų. Konkrečiam celiakijos sukėlėjui nustatyti atliekami bendrieji maisto netoleravimo testai, priklausomai nuo klinikos kainuojantys per 200 eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip maitintis nėštumo metu
Tačiau pats paprasčiausias „tyrimas“ – stebėti savo organizmą ir jo siunčiamus signalus. Jei suvalgius grūdų sudėtyje turinčio maisto pradeda skaudėti pilvą, ėda rėmuo ar dar blogiau – pradedama viduriuoti, veikiausiai galima įtarti celiakiją. Jei glitimo netoleravimo laipsnis – itin aukštas, gali išberti odą, žmonės pradeda dusti, netenka svorio, pažeidžiamas dantų emalis ir kt. Celiakija gali sutrikdyti vaikų augimą: tai gali būti žemaūgiškumo priežastis ar viena iš priežasčių.
Gali kamuoti kur kas daugiau žmonių, nei skelbia statistika
Celiakiją bene dažniausiai sukelia kviečiai – vienas didžiausių maisto alergenų. Daugelyje šaltinių internete randame informacijos, kad celiakija kamuoja 1 proc. populiacijos. Bet panašu, kad šie duomenys nebeatitinka realybės: realiai glitimo netoleruoja nuo kelių iki keliolikos proc. visos populiacijos. Pavyzdžiui, JAV nuo celiakijos kenčia 15 proc. žmonių.
Sutrikimą diagnozuoti daug sunkiau, nes tyrimai ne visada parodo glitimo netoleravimą, o suvalgęs kviečių sudėtyje turinčio maisto žmogus pasijunta prastai. Ši būklė vadinama jautrumu glitimui. Visos problemos dingsta atsisakius kviečių sudėtyje turinčio maisto.
Kaip gydyti celiakiją?
Bene vienintelis celiakijos gydymas, tiesa, prieš tai nustačius, kam tiksliai pacientas alergiškas – griežta dieta. Visiškai atsisakyti reikės daugelio duonos rūšių, makaronų, saldžių kepinių, kitų produktų, turinčių sudėtyje glitimo. Netoleruojantieji jo turės įprasti nuodugniai studijuoti produktų etiketes: celiakiją gali išprovokuoti net ir labai nedidelis kiekis gliuteno.
Labai dažnai žmonės, turintys celiakiją, dietologams užduoda klausimą: „Tai ką valgyti?“ Būtent dėl to svarbu kreiptis į profesionalų dietologą, sudarysiantį visavertės mitybos be glitimo valgiaraštį ir pateiksiantį daug vertingų rekomendacijų.
Numoti ranka į celiakiją nereikėtų: negydoma celiakija gali išprovokuoti vėžines ligas, jau neminint visų kitų išvardytų negerovių.
KOMENTARAI