Kaip išsirinkti tinkamą medieną

Statybinė mediena plačiai naudojama sienų, stogo konstrukcijoms, lentoms, balkonams gaminti, karkasinių namų statybai ir kt. Nedžiovinta mediena yra pigesnė, tačiau ji turi nemažai trūkumų, pavyzdžiui, ima mėlynuoti, ją dažniau atakuoja pelėsis, grybeliai, ji gali sulinkti, suskilti, išsikraipyti, tapti mažiau stabili ir nebeatitikti statytojų poreikių. Net ir tinkamą drėgmės lygį pasiekusi natūraliai džiovinta mediena dažniausia neįgyja tokių savybių, kuriomis pasižymi specialiose džiovyklose džiovinta žaliava. Nedžiovintos medienos negalima naudoti gaminant dailylentes ar renkant skydinius modulinius namus.

Mediena specialiose džiovyklose džiovinama ypač aukštoje temperatūroje, taigi panaikinamas grybelis, pelėsis ir bakterijos, žaliavos nebereikia impregnuoti antiseptikais. Ji gali būti kalibruota, obliuota, impregnuota ar apdirbta kitais būdais pagal užsakovų poreikius. Daugiausia Lietuvoje nuperkama džiovintos 16-20 % drėgmės medienos, kuri geba išlaikyti dideles apkrovas, yra ilgaamžė ir tvirta. Statybinės konstrukcijos plačiai gaminamos iš eglės medienos – ji yra atsparesnė sulinkimui, nusėta nedidelėmis, giliai įaugusiomis šakelėmis bei sudaryta iš rišamojo plaušo, kuris suskyla ir linksta po truputį, o ne iškart lūžta.

Medienos ruošimas dažymui ir lakavimui

Mediena – ypatinga natūrali statybinė žaliava, kuri, priklausomai nuo aplinkos, gali trauktis ar plėstis, todėl jos paruošimui reikia skirti nemažai dėmesio. Dažniausiai mediena dažoma, lakuojama arba padengiama dažyvėmis, suteikiančiomis jai tamsų atspalvį, priklausomai nuo rezultatų, kurių tikimasi. Reikėtų įsidėmėti, kad medienos negalima dažyti bet kokiais dažais – jie turėtų būti elastingi ir lengvai praleidžiantys vandens garus. Jei dažai per kieti, jie suskilinėja, iš dažų susidaro pūslelės, kurios galiausiai nukrinta. Atidžiai ir kruopščiai reikėtų nušveisti dažų sluoksnius, o prieš perdažant, paviršių padengti sukibimą gerinančiu gruntu. Sėkmės tikėtis galima tuo atveju, jei naudojami medienai skirti dažai ir atidžiai laikomasi gamintojo rekomendacijų.

Taigi ypatingą dėmesį reikėtų skirti pasirenkant dažus, kuriais bus dažomi langai, durys ir kt. – juos tuo pat metu veikia skirtinga temperatūra, sklindanti ir iš namų vidaus, ir iš lauko. Tačiau kokybiškų dažų pasirinkimas dar negarantuoja sėkmės. Kaip jau minėta anksčiau, mediena neturėtų būti drėgnesnė nei 20 %. Išdžiovinta mediena yra šlifuojama naudojant sausą švitrinį popierių. Šlifavimas skirtas medienos paviršiui išlyginti, o smulkius griovelius sulyginti galima medieną šlifuojant pluošto augimo kryptimi. Medieną padengus vienu sluoksniu dažų ar lako, ir vėl gali pasimatyti maži plaušeliai, taigi juos atsargiai galima dar kartą pašlifuoti.

Įvairios kitos medžiagos leidžia pakeisti natūralios medienos išvaizdą, suteikia jai įvairius efektus. Medienai, priklausomai nuo naudojamų medžiagų, suteikiamas permatomas atspalvis, ji gali būti dirbtinai pasendinama ar atvirkščiai – atnaujinama, tačiau daugeliui įsigijusių medienos aktualu, kaip ją apsaugoti nuo įvairių kenkėjų, puvimo bei ugnies. Medienai pradėjus mėlynuoti, mėlis plisti gali medienos paviršių nudažius ir pačiais brangiausiais ir geriausios kokybės dažais, analogiškai – ir medienos neapsaugojus nuo ją graužiančių, jos struktūrą ardančių kenkėjų.

Tad medieną reikėtų ruošti pagal profesionalų rekomendacijas – šiuo atveju paviršių padengti specialiais impregnantais, kurie žaliavą tarsi užkonservuoja. Lauko baldams, langams, durims ir kt. naudojami giliai į paviršių įsiskverbiantys ir optimaliai medieną apsaugantys impregnantai. Norint vienu šūviu nušauti du zuikius, galima panaudoti specialias imprenguojančias dažyves, kurios apsaugo nuo įvairių aplinkos veiksnių ir medienai suteikia tam tikrą atspalvį. Nuo ugnies medieną saugo specialus lakas, neleidžiantis plisti liepsnai: juo dengti galima visus medinius paviršius.