Šiuo metu Lietuvoje labai didelis dažų ir jų gamintojų, pasirinkimas. Kiekvienas dažų importuotojas ir gamintojas pasakys, kad jų dažai geri, arba net geriausi.
Specialistai tvirtina, kad kokybę geriausiai atspindi kaina. Kokybiški dažai dažniausiai susideda iš 8–16 sudedamųjų dalių. Komponentų rūšys: rišiklis, pigmentai, skiediklis (pvz., vanduo arba vaitspiritas), užpildas ir kiti priedai, kurie suteikia dažams kokybiškumo. Tai yra sudedamosios medžiagos, kurios, pavyzdžiui, reguliuoja blizgumą, atsparumą trinčiai ir t. t. Kuo daugiau įvairių priedų, tuo dažai kokybiškesni. Tiesa, nuo to priklauso ir dažų kaina.
Lateksinių dažų kaina gali varijuoti nuo 10 iki 40 litų ir daugiau. Vinilinių bei akrilinių dažų kainos labai panašios – jie kainuoja nuo 20 iki 50 ir daugiau litų už vieną litrą. Vieno litro dažų paprastai pakanka 5–6 kvadratiniams metrams dviem sluoksniais padengti.
Svarbu nepamiršti, kad dažymo darbai taip pat kainuoja (už vieno kvadratinio metro sienų ar lubų nudažymą jums tektų mokėti apie 15–20 litų, už vieno kvadratinio metro paviršiaus paruošimą – apie 5–10 litus, o vieno kvadratinio metro sienų ar lubų glaistymas kainuoja dar 15–20 litų). Žinoma, jei nuspręstumėte kibti į dažymo darbus savo jėgomis, tuomet sienų dažymas pareikalautų tik jūsų laiko, jėgų ir kantrybės.
Dažai skirstomi į 1-5 atsparumo šlapiam trynimui klases. Kuo mažesnis skaičius, tuo dažai turi didesnį atsparumą trynimui. Jei ieškote dažų virtuvei, koridoriui ar vonios kambariui, geriausiai rinktis 1 arba 2 klasės dažus. Jie bus ne tik atsparūs dilimui, bet ir labai gerai valomi. Kokybiškais ir patikimais dažais garsėjančios firmos „Caparol“ atstovai pataria būtinai atkreipti į dažų blizgesį: blizgiais vidaus dažais nudažyti paviršiai paprastai būna gerai valomi. O štai matiniais dažais padengtus paviršius galima valyti tik sąlyginai – gali likti matomų valymo žymių.
Dažų dengiamumas – tai jų geba padengti pagrindą. Kuo mažesnė dengiamoji geba, tuo blogiau dažai padengia senąjį dažų sluoksnį. Šviesios ir neryškios dažų dangos lengviau padengiamos negu tamsios ir sodrios. Dažai pagal dengiamąją gebą skirstomi į 4 klases. 1 klasės dažai pasižymi geriausia dengiamąja geba.
Teoriškai jų sudėtys yra panašios, skiriasi tik sudedamosios dalys ir jų kiekiai. Dažus būtina rinktis kiekvienu atveju atskirai, priklausomai nuo patalpų paskirties, žmonių judėjimo intensyvumo, patalpų drėgnumo, atmosferinio poveikio, individualūs tai namas, ar visuomeninės paskirties patalpos.
Gyvenamose patalpose reikia naudoti dažus, kurie neturi kenksmingų medžiagų, yra ekologiškai švarūs, netoksiški. Miegamuose kambariuose rekomenduojama naudoti matinius, turinčius adhezinių savybių (kvėpuojančius) dažus. Nerekomenduojama naudoti blizgančių, vandeniu skiedžiamų akrilinių dažų. Šie dažai sudaro sluoksnį, kuris tarsi hidroplėvele aptraukia patalpą. Jau daug kas pastebėjo, kad namuose pakeitus langus, dėl gerų naujųjų langų hermetinių savybių ir vėdinimo stokos langai aprasoja, ant stiklo kaupiasi vandens lašai. Nudažius blizgančiais akriliniais dažais, tą patį efektą galima gauti ir sienoms. Tai gali sukelti įvairiausius susirgimus, ypač alergiškiems žmonėms, kurių kasmet vis daugėja. Koridoriuose galima naudoti atsparius plovimui ar atsparius trinčiai dažus arba dekoratyvinius tinkus.
Drėgnose patalpose reikia naudoti atsparius, vandenį atstumiančius dažus. Jie privalo būti skirti vidaus darbams. Fasadinių dažų pagrindinė paskirtis – apsaugoti fasadą nuo vandens iš išorės. Jie turi būti atsparūs atmosferiniam poveikiui, ir, jei tai aukštos kokybės dažai, neleisti veistis mikroorganizmams. Šiuose dažuose gali būti cheminių priedų , dėl kurių negalima dažyti patalpų iš vidaus. Butuose šeimininkėms svarbu, kad netyčia išteptas sienas būtų galima nuvalyti. Yra ir matinių, ir pusiau matinių, ir blizgančių dažų, kuriuos galima ištepus išvalyti drėgnu skudurėliu. Deja pasitaiko dažų pardavėjų, kurie sako, kad dažai „plaunami“, ir pasirodo , kad iš tikrųjų plaunami – paimi sudrėkintą skudurą ir nuplauni dažus. Prie kiekvienų dažų turi būti informacija apie pagrindines savybes: paskirtį, difuzines savybes, (pralaidumas garams), atsparumą plovimui, atsparumą trinčiai, dažų išeigą. Turi būti nurodyta , kuo skiedžiami, ar kenksminga su jais dirbti.
Madingos spalvos:
Baltos spalvos gaivumą rekomenduoja pabrėžti žaliai salotiniais ir švelniai rožiniais atspalviais.
Amžiną, solidžią pilką spalvą patariama papildyti paslaptingu purpuriškai violetiniu arba neblėstančią meilę simbolizuojančiu rožiniu- alyviniu atspalviu. Kai kada tam, kad nelygus arba sutrūkinėjęs paviršius atrodytų įdomus, ant vienspalvės sienos galima pavaizduoti savotiškus ornamentus arba intriguojantį piešinį. Kuriant spalvinę aplinką reikia atsižvelgti į tai, jog šalia negali dominuoti dvi lygūs spalviniai paviršiai. Antram paviršiui rekomenduojama naudoti achromatines spalvas, t.y., įvairius pilkus ir baltus atspalvius. Dominuojant dviems lygiems spalviniams paviršiams žmonės greičiau pavargsta ir teigiamas spalvų poveikis veikiau virsta spalviniu trukdžiu. Keičiant spalvų šviesumą- tamsumą- sodrumą bei apšvietimą spalvos gali veikti visiškai priešingai.
Spalvų poveikis
Raudona – jaudrina, šildo, atveria. Raudona spalva apipavidalinta patalpa atrodo mažesnė, šildo ir jaudrina. Raudonos spalvos pagalba galima optiškai pažeminti lubas, bet tai sukuria nejaukų slėgio įspūdį. Raudona spalva tinka patalpoms, kuriose reikia palengvinti darbo monotoniškumą. Vien raudonais atspalviais apipavidalintos patalpos nors ir jaudrina, bet, tuo pačiu metu, ir greitai sukelia nuovargio jausmą. ·
Rožinė– nuima įtampą ir dvasiškai atpalaiduoja. ·
Tamsiai raudona ir purpurinė simbolizuoja šventiškumą ir svarbą. ·
Rudai raudona – švelni ir minkšta, sukuria tikrumo pojūtį. ·
Rudai smėlinė atstato pusiausvyrą, sumažina per didelį aktyvumą. ·
Oranžinė tinka valgomajam, virtuvei, vaikų kambariui. Oranžinė spalva gerina apetitą, kelia bendrą organizmo tonusą, išsaugo fizinį atsparumą. ·
Ryškūs geltonos atspalviai sukuria įtampą, skatina pokyčiams. Švelni medaus geltonumo, auksinė, rudeninių lapų spalva, švelniai ruda su oranžiniu atspalviu- šildo ir atpalaiduoja, sukelia saugumo jausmą, tinka mėgavimuisi maloniu poilsiu. ·
Šviesūs ir pasteliniai žalios atspalviai ramina bei padeda susikaupti. Žalias kilimas primena minkštą ir malonią žolę, žalios sienos mena gamtos spalvas.
Šviesūs mėlyni atspalviai ramina ir gaivina. Mėlynos patalpos atrodo erdvesnės ir vėsesnės. Manoma, kad mėlyna mažina susirūpinimą, bet didina jautrumą skausmui. Šviesus mėlynai violetinis atspalvis veikia raminančiai ir gaivinančiai, atrodo vėsus ir lengvas. ·
Violetinė tinka solidumui, gilumui, garbei pabrėžti. Švelniai violetinės patalpos tinka tobulybės suvokimui ir apmąstymams, padeda suvokti amžinąsias vertybes, patį save. ·
Pilka spalva mažina išorinį stresą, sulaiko nuo betikslio blaškymosi, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Pagal pateikiamą spalvų ratą lengviau suderinsite savo kambario spalvas. Tai ratas kuriuo naudojasi ir dizaineriai derindami spalvas.
KOMENTARAI