Tinkamas Dirvožemio rūgštingumas Ph

Tikslus dirvožemio ph lygio nustatymas padės sužinoti, ar jūsų žemė tinkama auginti konkrečius augalus.

Dirvožemio rūgštingumas, arba dirvožemio reakcija, – tai viena iš dirvožemio savybių, nuo kurios priklauso daugelis dirvožemyje vykstančių cheminių procesų. Rūgštingumą dirvai suteikia dirvožemyje esantys tirpalai ir koloidai. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH. Dirvožemiai gali būti rūgštūs, šarminiai arba neutralūs. Neutrali reakcija nustatoma tada, kai dirvožemio tirpale santykis tarp OH^– ir H⁺ jonų koncentracijos yra lygus. Šarminė reakcija yra, kai OH^– jonų koncentracija didesnė nei H⁺ jonų koncentracija. Rūgšti reakcija susidaro tuomet, kai dirvožemio tirpale ar komplekse vyraus H⁺ jonai. Informacija, kaip dirvožemiai yra grupuojami pagal rūgštingumą (pH dydį) pateikta 1 lentelėje.

Dirvožemio rūgštingumo svarba

Rūgštingumas ar šarmingumas gali smarkiai paveikti augalų galimybę maitintis. Kai dirva per rūgšti ar per šarminga, dauguma maisto medžiagų tampa sunkiai prieinamos augalams. Rūgščioje dirvoje kaupiasi aliuminis, manganas – jie stabdo augalų augimą, tokioje dirvoje sunkiai pasisavinami kalcis ir magnis. Pernelyg šarmingoje dirvoje augalams sunku pasisavinti varį, cinką, geležį, azotą. pH turi reikšmės ir dirvos mikroorganizmams bei gyvūnijai: rūgščioje žemėje dirvos bakterijų veikla tampa silpna, vyrauja grybai, negyvena sliekai.

Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tam tikras pH ribas, jos lemia atskirų augalų konkurencines galimybes, derlingumą. Sodo ir daržo augalai dažniausiai mėgsta pH 6–7. Geriausia sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą pagal šias ribas, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausiai maisto medžiagų.

Dirvožemio grupavimas pagal pH dydį

1 lentelė

Ilgamečių mokslininkų tyrimų duomenimis dėl pakitusio dirvos rūgštingumo (pH) keičiasi cheminė dirvožemio sudėtis (t. y. cheminių elementų santykinis kiekis dirvožemio masės vienete), o tai turi didelę reikšmę dirvožemio derlingumui. Labai aktuali problema šiuo metu yra dirvožemio rūgštėjimas ir jo poveikis augalams. Nors dirvožemio rūgštėjimas yra natūralus dirvožemio formavimosi procesas, dirvožemiai gana intensyviai rūgštėja dėl cheminių priemonių naudojimo, tręšimo rūgštinančiomis trąšomis (pvz., azoto trąšomis) ar dėl rūgščiųjų lietų (juose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių) poveikio. Lietaus vanduo nėra neutralus, jo pH 5,6, o rūgščiojo lietaus pH < 5,0. Patekę į dirvožemį teršalai taip pat padidina jo rūgštingumą, skatina augalams būtinų maisto medžiagų išplovimą ir kt.

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas

Norint, kad augalai tinkamai augtų, būtina sąlyga – tinkamas dirvožemio pH. Mikroorganizmai, skaidantys organines medžiagas į paprastesnes, kurios yra pasisavinamos augalų, geriausiai jaučiasi ties pH 6,3-6,8. Grybai ir anaerobinės bakterijos, kurios fiksuoja azotą iš oro, klesti labiau šarminiame dirvožemyje. Jei pH tampa stipriai rūgštinis, bakterijos nebegali aprūpinti augalo paprastesnėmis medžiagomis (azoto junginiais). Tuo tarpu kai pH tampa stipriai šarminis, augalai sunkiai pasisavina geležį ir manganą, todėl tampa mažiau atsparūs įvairioms ligoms.

Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti ir iš natūraliai joje augančių augalų: rūgščioje gerai auga samanos, viržiai, gailiai, spanguolės, smulkiosios rūgštynės, našlaitės, svėrės. Šarminę dirvą mėgsta apyninė liucerna, dirvinė čiužutė. Neutralioje auga ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės.

Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo (pH) vertės. Kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

Dirvožemio rūgštingumo (pH) matavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai sudėtinga procedūra, tačiau šiuo metu agroprekyba besiverčiančios įmonės Lietuvos žemdirbiams siūlo eilę tiesioginiu ir netiesioginiu principu veikiančių dirvožemio pH matavimo prietaisų – matuoklių.

Tiesioginiu principu veikiantys pH matuokliai dirvos rūgštingumą matuoja pačioje dirvoje. Matavimo metu yra nukasama 5 cm paviršinės dirvos, po to naudojant su prietaisu pateiktą smaigą, padaroma 10 cm gylio duobutė, į kurią įpilama distiliuoto vandens. Kontakto užtikrinimui į duobutę su vandeniu švelniai įstatomas matavimo prietaiso zondas. Palaukus, kol matavimo rezultatai stabilizuosis, galima užfiksuoti pH reikšmę.

Tikslesni rezultatai gaunami, atliekant netiesioginį dirvos rūgštingumo nustatymą. Matavimo metu yra naudojamas tirpalas ir pH matuoklis arba indikatorinio popieriaus lapelis. Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti reikia iš kelių centimetrų gylio dirvos pasemti 10-20 g dirvožemio ir suberti į 100-200 ml talpos indą bei pripilti vandens. Indą sandariai uždaryti ir gerai suplakti. Po 5 min, mėginiui nusistovėjus, įmerkti vieną indikatorinio popieriaus juostelę į paviršiuje nusistovėjusį tirpalą. Tada ištraukti juostelę ir palyginti jos spalvą su pridėta skale. Skalėje esanti spalva rodys jūsų dirvos pH. Tačiau jeigu naudojate pH matuoklį, jį reikia naudoti įmerkiant į indą su tirpalu ir palaukti, kol matavimo rezultatai stabilizuosis. Tik tada galima užfiksuoti pH vertę.

Priemonės dirvos rūgštingumui keisti

Šiuo metu apie 18,7 % Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra rūgščios, o beveik 1 mln. ha – linkusios rūgštėti. Labai rūgščioje dirvoje susikaupia per daug mangano, geležies, aliuminio, kurie stabdo augalų augimą. Be to, rūgščioje dirvoje sunkiai pasisavinami magnis ir kalcis, o dėl pastarojo trūkumo prastai vystosi augalų šaknys. Rūgščioje žemėje susilpnėja dirvos bakterijų veikla, negyvena sliekai. Rūgščioje terpėje blogėja dirvos struktūra, laidumas vandeniui ir orui.

Norint išauginti vertingiausių augalų rentabilų derlių, rūgščius dirvožemius būtina kalkinti klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis. Kultūriniams augalams auginti skirtas labai ir vidutiniškai rūgščias (pH iki 5,0) dirvas reikėtų kalkinti, o plotuose, kur bus auginami žieminiai kviečiai, pašariniai runkeliai, ankštiniai javai, dobilai bei kiti rūgštingumui jautrūs augalai, reikėtų kalkinti ir mažai rūgščias (pH 5,1-5,5) dirvas.

Norint apskaičiuoti kalkinių trąšų normas reikalingam pH lygiui pasiekti, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale buvo susisteminti visų respublikos kalkinimo bandymų duomenys. Pagal sudarytą lentelę (2 lentetė) galima apskaičiuoti kalkinių trąšų normas ne tik įvairios granuliometrinės sudėties, bet ir skirtingo rūgštumo (pH) dirvožemiams. Neutralizuojant rūgštumą lengvuose dirvožemiuose reikia mažiau kalkinių trąšų nei sunkiuose dirvožemiuose, o labai humusiniuose – daugiau trąšų, negu mažai humusiniuose.

Rekomenduojama kalkinių trąšų norma (CaCO₃ t/ha) dirvožemių rūgštumui sumažinti  pH 0,1

2  lentelė

Remiantis 2 lentelės duomenimis ir atsižvelgiant į dirvožemių savybes, apskaičiuojama kalkinių trąšų norma įvairiems augalams arba visai sėjomainai. Todėl reikia žinoti optimalią pH reikšmę ir dirvožemio pradinę pH reikšmę. Gautas pH reikšmių skirtumas dauginamas iš kalkinių trąšų normos, reikalingos padidinti pH 0,1. Randama kalkinių trąšų norma neutralizuoti dirvožemio rūgštumą iki optimalaus pH. Pavyzdžiui, dirvožemio rūgštumui jautrių augalų sėjomainos priemolio pH turi būti vidutiniškai 5,8 (pH 5,6-6,0), o buvo pH 5,4. Šiuo atveju dirvožemio rūgštumą reikia sumažinti pH 0,4. Lentelėje randame: kai dirvožemio pH 5,0-5,5, tai padidinti pH 0,1 reikia 1 t/ha CaCO₃, o kai pH 5,6-6,0 – 1,6 t. Visa CaCO₃ norma bus 5,8 t/ha (1´1 t/ha +3´1,6 t/ha).

Šiuo būdu galima apskaičiuoti kalkinių trąšų normą bet kokiai norimai auginti kultūrai įvairaus rūgštumo dirvožemiuose. Taip apskaičiuojama kalkinių trąšų norma ne tik dirvožemio rūgštumui sureguliuoti, bet ir jį vidutiniškai 5 metus išlaikyti normalų, atsižvelgiant į kalcio išplovimą bei dirvožemio parūgštėjimą. Jeigu kalkinių trąšų norma rūgštumui palaikyti numatoma vieneriems metams, tada ją reikia sumažinti trečdaliu.

Rūgštaus dirvožemio kalkinimas aktualus ir sodininkams mėgėjams. Sodininkai žino, kad vienas augalas, pasodintas sklype, auga puikiai, o kitas skursta. Pastarasis tikriausiai atsidūrė netinkamoje dirvoje – gal per rūgščioje, gal pernelyg kalkingoje. Prieš pradedant sodininkauti, reikėtų ištirti sklypo dirvos rūgštingumą aukščiau minėtom priemonėm arba tai galima padaryti namuose buitinėmis priemonėmis: raudongūžių kopūstų sultyse porą valandų mirkyti filtrinį popierių (tiks ir skirtas kavai virti). Gerai išdžiovintą tokį popierių galima naudoti dirvos rūgštingumui nustatyti. Itin rūgščioje dirvoje jis nusidažys raudona ar purpurine, neutralioje – violetine ar mėlyna, šarminėje – žalsva spalva. Neutralią dirvą mėgsta dauguma augalų. Esamą dirvos rūgštingumą galima keisti rūgščią dirvą pakalkinant, kalkingą – parūgštinant.

Rūgštaus dirvožemio kalkinimas gali būti atliekamas klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis, defekatu, pelenais. Kalkinimo metu susmulkintos kalkinės medžiagos tolygiai išbarstomos dirvos paviršiuje bei perkasamos tokiu gyliu, kokiame auga augalų šaknys. Rūgščios dirvos 1 kvadratinio metro paviršiuje patariama šių medžiagų barstyti nuo 600 g iki 1 kg (priklausomai nuo dirvos rūgštumo). Jei dirvožemis lengvas, kalkinės medžiagos 1 are patariama išbarstyti 16-20 kg, jei sunkus –  iki 25 kg. Patariama 2/3 kalkinių medžiagų suberti perkasant dirvožemį, o 1/3 į dirvą įterpti grėbliu. Kalkinių medžiagų kiekį galima sumažinti iki 2- 3 kg, jei jas kartu su durpėmis ir perpuvusiu mėšlu 1:2 į lysvę subersite prieš sodindami daržoves. Kalkinti rūgštų dirvožemį būtina, jei jame auginsite agurkus, svogūnus ir burokėlius. Jei dirvožemį kalkinsite medžių pelenais, tai eglių pelenų vartokite 2 kartus daugiau nei kalkių ar kreidos, o beržų ir pušų pelenų vartokite 1,5 karto daugiau.

Jei dirva perdaug kalkinga, joje augantys augalai beveik nepasisavina geležies ir mangano, todėl juos puola ligos. Ne visiems augalams patinka šviežiai pakalkinta dirva, todėl šį darbą reikėtų atlikti iš rudens arba iki sodinimo likus bent kelioms savaitėms. Kalkės barstomos tolygiai, įterpiamos į maždaug 10 cm gylį. Kalkingas dirvas taip pat galima parūgštinti mulčiuojant rūgščiomis durpėmis, smulkinta žieve, spygliais, nenaudoti laistymui šarminio vandens.

Rekomenduojamas dirvos pH augalams

Skirtingi augalai mėgsta skirtingo rūgštingumo dirvą, todėl jų optimalus derlius gali būti pasiekiamas tik esant pagal augalo poreikius subalansuotam dirvos pH. Toliau pateikiamas optimalus dirvos rūgštingumas (pH) skirtingiems augalams:

• pH 3,5 – 4,5 – bruknės, šilauogės;
• pH 4 – 6,5 – kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai;
• pH 4 – 4,5 – rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai;
• pH 4,5 – 5,5 – linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai;
• pH 5 – 6 – miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos;
• pH 5 – 7 – vilkdalgiai;
• pH 5,5 – 6 – žieminiai rugiai, stevijos;
• pH 5,5 – 6,5 – kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas;
• pH 6 – eleborai;
• pH 6 – 6,5 – cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai;
• pH 6 – 7 – narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai;
• pH 6,5 – 7 – pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros;
• pH 6,5 – 7,5 – gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos;
• pH 6 – 8 – ratiliai, kardeliai;
• pH 7 – bijūnai, pentiniai;
• pH 7 – 7,5 – jurginai;
• pH 7 – 9 – eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.
• Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 – 7:
  pH 5 – 6 – rūgštynės;
• pH 5,5 – 6,5 – bulvės;
• pH 5,5 – 7 – morkos, petražolės, salierai, ridikėliai;
• pH 6 – 6,5 – salotos, špinatai, krienai, kopūstai;
• pH 6 – 7 – kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai;
• pH 6,2 – 7,5 – burokėliai, kopūstai, žirniai;
• pH 6,3 – 6,7 – pomidorai, paprika, baklažanai;
• pH 6,4 – 7 – agurkai, patisonai, melionai, brokoliai;
• pH 6,5 – 7,5 – Pekino kopūstai;
• pH 6,5 – porai;
• pH 6,4 – 7,9 – svogūnai.

Daugelis ūkininkų šiuo metu žemę dirba gana intensyviai, todėl dirva rūgštėja, o kai kur – šarmėja. Ir vienu, ir kitu atveju taip nualintą dirvą būtina atstatyti.  Kiekvienas ūkininkas turėtų žinoti, kad 50 proc. derliaus priklauso nuo jo paties, o 50 proc. – nuo gamtos, todėl norėdamas išauginti kuo gausesnį derlių, ūkininkas turėtų patikrinti bei žinoti dirvos pH ir pasirinkti tuos augalus, kurie tokioje dirvoje duotų gausiausią derlių, arba priklausomai nuo situacijos, dirvą kalkinti ar rūgštinti.