Daug kalbama apie gaunamas pajamas iš sporto, tačiau reikia pripažinti, jog kol kas, tai yra nuostolinga industrija. Sportą mūsų šalyje tenka išlaikyti verslininkų, savivaldybių ir žiūrovų pagalba. Net jeigu pasižvalgytume ir už Lietuvos ribų, pavyzdžiui, paimtume gerai žinomą krepšinio lygą – Eurolygą. Čia didžioji dalis klubų kiekvienais metais skaičiuoja patirtą nuostolį. Deja, bet taip Lietuvoje mylimas krepšinis kainuoja brangiau nei galima susirinkti pajamų.
Vien per paskutinius trejus metus iš Lietuvos krepšinio lygos pasitraukė keli klubai. Pirmiausia, neliko Prienų komandos, 2023-24 m. sezono metu bankrotą paskelbė Gargždai, o prieš 2024-25 m. sezono pradžią buvo pranešta, kad iš LKL traukiasi Pasvalio „Pieno Žvaigždės“. Visos komandos susidūrė su ta pačia problema – finansai. Buvo jaučiama per didelė priklausomybė nuo savivaldybės rėmimo, nepavyko pritraukti daugiau investuotojų bei surinkti reikiamo biudžeto.
Nors Lietuvoje daugiausiai dėmesio gauna krepšinis, nereikia pamiršti ir kitų sporto šakų. Vis daugiau ir daugiau dėmesio susilaukia futbolas – vaikai didžiuosiuose miestuose futbolą renkasi dažniau nei krepšinį. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse turėjome ne vieną lengvosios atletikos atstovą – tai sporto šaka, kuriai taip pat skiriamas didelis dėmesys. Pasižiūrėkime, kas prie Lietuvos sporto rėmimo prisideda daugiausiai.
Loterijų ir lošimų organizatoriai
„Olifėja“ yra didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje, kuri tuo pačiu tiesiogiai prisideda prie sporto rėmimo. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra bendrovės „Olifėja“ akcininkas. Viešai skelbiama, jog nuo kiekvieno euro, gauto pardavus loterijos bilietą, 18 centų patenka į valstybės biudžetą, iš kurio vėliau parama pasiekia įvairias sporto šakas.
Kaip skelbiama „Olifėja“ finansų ataskaitose, 2022 metais ši bendrovė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui suteikė 5,86 mln. eurų paramą. Akivaizdu, kad tai pinigų suma, kuri leidžia išsilaikyti mažiau populiarioms sporto šakoms, kuriose atletai siekia galimybės atstovauti Lietuvą olimpinėse žaidynėse.
Be „Olifėjos“, prie sporto rėmimo prisideda ir lošimų organizatoriai. Lažybos yra viena iš sričių, kuri glaudžiai susijusi su profesionaliu sportu, o dėl Lietuvoje galiojančios lošimų reklamos ribojimų, organizatoriai didžiausią dėmesį skiria būtent profesionalioms sporto komandoms. Taip prisidedama prie plėtros ir konkurencingumo išlaikymo. Pavyzdžiui, jeigu pažiūrėtume į Lietuvos krepšinio lygą, čia yra šešios komandos, kurios savo pavadinime yra nurodžiusios lošimų organizatorių kaip generalinį rėmėją.
Tuo pačiu reikia pažymėti, jog 2024 m. lapkričio 12 d. buvo priimti lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais Lietuvoje bus uždrausta azartinių lošimų reklama. Apribojimai įsigalios jau nuo 2025 m. liepos 1 d., o pereinamasis laikotarpis numatytas iki 2028 metų. Tai reiškia, kad kelių metų bėgyje lošimų organizatoriai remdami sporto klubus nebegalės reklamuotis. Akivaizdu, kad lošimo organizatorių nebeliks ir didžiausių Lietuvos sporto rėmėjų sąraše.
Lietuvos krepšinio lygos bendradarbiavimas su lošimų organizatoriais
Lietuvos krepšinio lyga
Atskirai išskirti reikia lošimų organizatorių bendradarbiavimą su Lietuvos krepšinio lyga. Pirmiausia, viena iš bendrovių yra generalinė LKL rėmėja, antra, kaip jau minėjome, šešios komandos savo pavadinimuose turi prisidėjusi bendrovių vardus. „Žalgiris“, „Rytas“, „Neptūnas“ ir „M Basket“ yra vienintelės komandos, kurios neturi prierašo pavadinimuose, tačiau tarp generalinių rėmėjų taip pat galima rasti bendradarbiavimą su lošimų organizatoriais.
2023-24 m. sezone didžiausią bendradarbiavimą su lošimų organizatoriumi pristatė Vilniaus „BC Wolves“ ekipa. Kaip skelbia pats klubas, per trejus metus rėmimo suma sudarys 7,5 mln. eurų, iš kurių 6 mln. eurų nueis į „Wolves“ komandos biudžetą, o 1,5 mln. eurų atiteks Vilniuje esančiai arenai.
Savivaldybių rėmimas
Labiau besidomintys krepšiniu, tikriausiai, yra girdėję posakį „savivaldybių lyga“. Taip buvo ne kartą įvardinta Lietuvos krepšinio lyga, kurioje rungtyniaujančios komandos yra stipriai priklausomos nuo miesto skiriamos paramos.
Pavyzdžiui, Vilniaus „Rytas“ 2024 m. lapkričio 17 d. pristatė biudžetą, kuris siekia 5,87 mln. eurų. 2,03 mln. eurų yra komercinės pajamos, o beveik tiek pat – 1,97 mln. eurų yra finansavimas iš savivaldybės. Ši suma lyginant su 2023-24 m. sezonu yra padidėjusi beveik 500 tūkst. eurų. Dabartiniai Lietuvos krepšinio lygos čempionai yra stipriai priklausomi nuo savivaldybės – trečdalis biudžeto yra savivaldybės parama.
2024-25 m. Kėdainių ir Jonavos klubai turi 800 tūkst. eurų biudžetą, kuris yra minimalus, norint žaisti LKL. Iš šių pinigų, apie 200 tūkst. eurų yra gaunama iš Kėdainių savivaldybės. Suma nėra tokia didelė kaip Vilniuje, tačiau žiūrint iš kitos pusės – tai ketvirtadalis komandos biudžeto. Kur kas kita situacija Jonavoje – skelbiama, kad 2024 metais rėmimo suma siekia 480 tūkst. eurų, kas yra daugiau nei puse komandos biudžeto.
Miesto valdžia prisideda ne tik prie krepšinio klubų išlaikymo, bet ir kitų sporto šakų. Tačiau, būtent krepšiniui yra skiriamas didžiausias dėmesys – ši sporto šaka įprastai susirenka didžiausias rėmimo sumas.
Didžiausios Lietuvos verslo įmonės
Didžiausios Lietuvos verslo įmonės
Nereikia pamiršti ir kitų verslo atstovų, be kurių profesionalus sportas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Lietuvoje uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą, stipriai sumažėjo parama iš gamintojų. Dabar tarp rėmėjų galima matyti nealkoholinių gėrimų gamintojų bendroves, tačiau tuo pačiu sumos yra kur kas mažesnės. Galima sakyti, kad čia juos pakeitė lošimų organizatoriai.
Iš didžiųjų verslų, kurie prisideda prie sporto rėmimo, galima pažymėti „Tesonet“. 2022 m. ši įmonė nusipirko 25% Kauno „Žalgirio“ akcijų. Gediminui Žiemeliui priklausanti „Avia Solutions Group“ yra viena pagrindinių Vilniaus „BC Wolves“ klubo rėmėja.
„Citadele“ bankas, „Compensa“, „Rimi“, „Maxima“ yra gerai žinomos Lietuvos verslo įmonės, kurios tuo pačiu prisideda ir prie sporto rėmimo. „Lidl“ yra pagrindinis Lietuvos moksleivių krepšinio lygos rėmėjas. Futbolo moksleivių lygoje tarp rėmėjų galime matyti „Antėja“, „Bitė“, „Vytautas“, „hummel“ ir kitus gerai žinomus vardus.
KOMENTARAI