Kaip išsirinkti kaitlentę

Šiuo metu parduotuvėse yra begalė kaitlenčių pasirinkimo. Parduodamos integruojamos į baldus kaitlentės: elektrinės stiklokeraminės kaitlentės, indukcinės stiklokeraminės kaitlentės, dujinės kaitlentės, dujinės stiklokeraminės kaitlentės. Visų šių tipų kaitlentės gali veikti arba nepriklausomai nuo orkaitės, arba būti valdomos iš orkaitės. Kaitlentės tobulėja – visose yra įdiegta daug šiuolaikiškų funkcijų, palengvinančių maisto ruošimą.

Kaitlentes galima skirstyti į tris kategorijas – dujines, elektrines ir mišrias (turinčias tiek dujines, tiek elektrines kaitvietes).

Sparčiausiai populiarėjantis tipas – elektrinės stiklokeraminės kaitlentės. Jos yra stilingos ir patogios naudoti – nulygintos jų briaunos arba pritaikytas nerūdijančio plieno apvadas. Lygus ir plokščias paviršius atrodo ne tik estetiškas, jame nėra siaurų plyšių, į kuriuos galėtų patekti nešvarumai ar riebalai; pakanka tik vieno brūkštelėjimo, kad paviršius vėl spindėtų kaip naujas.

Visiems įprastos dujinės kaitlentės kol kas yra labiausiai paplitęs kaitlenčių tipas. Vis dėlto šiais laikais jos taip pat atrodo elegantiškai ir gali sukurti jaukios virtuvės vaizdą. Brangstant dujoms, atitinkamai brangsta ir jų eksploatacija.

Indukcinės kaitlentės

palyginti neseniai atsiradę virtuvės prietaisai, ir iš tiesų dar yra mažai žinomi. Nors apie jas sklando daugybė prieštaringų nuomonių, tačiau nėra abejonės, kad tai efektyviausi energijos taupymo atžvilgiu ir saugiausi virtuvėje naudojami įrenginiai.

Indukcinėse kaitlentėse valgis yra yra gaminamas tiekiant šilumą tiesiai į gaminį. Šiluma sklinda nuo įkaitinto puodo dugno. Verdant valgį ant keraminės arba elektrinės ketinės viryklės, pirmiausia įkaista pati viryklė, o tik po to nuo jos įkaista puodas su valgiu. Dalis tiekiamos šilumos negrįžtamai prarandama keraminio stiklo kaitinimui keraminėje viryklėje. Šios medžiagos tokiomis sąlygomis įkaista iki aukštos temperatūros, tačiau dalis šilumos įkaitina orą virš viryklės, ir šiluma vėl prarandama.

Betarpiškas šilumos kūrimas puodo dugne sąlygoja, kad sutrumpėja pašildymo laikas ir pasiekiamas aukštas šildymo efektyvumas. Tipinei indukcinei viryklei būdingas labai naudingas energijos suvartojimas lyginant su konvekcine valgio ruošimo sistema. Pagal gaunamos ir atiduodamos energijos santykį, indukcinės kaitlentės jos “iššvaisto” beveik dvigubai daugiau, nei dujinė viryklė.

Tačiau įsigyjus indukcinę kaitlentę, teks įsigyti ir naujus, specialiai tokioms kaitlentėms pritaikytus puodus.

Elektrinės kaitlentės
Elektrinės kaitlentės iš pirmo žvilgsnio visos elektrinės kaitlentės atrodo vienodos, nes jų paviršius gaminamas iš keraminio stiklo. Esminius skirtumus lemia tai, kaip jos įkaista. „Seniau šios, laiko išbandytos ir, mano nuomone, patikimiausios yra kaitlentės su įprastais spiraliniais kaitinimo elementais. Jos kaista ilgiau, tačiau kainuoja pigiau, be to, ir remontas,jeigu jo prireiktų yra paprastesnis, tad ir pigesnis“, – sako įmonės „Koldis“ vadovas Žilvinas Mažuolis. Kokiu principu veikia šios kaitlentės? Kaitinimo elementai įšildo stiklinį paviršių, ir šis perduoda šilumą ant jo pastatytiems puodams ar keptuvėms. Todėl kaitlentės dažniausiai vadinamos keraminio stiklo kaitlentėmis, nors ta pati danga naudojama ir indukciniams bei halogeniniams tokio pobūdžio įrenginiams. Paprastai šios kaitlentės turi keturias kaitvietes, laikmatį, žadintuvą, greitojo įkaitinimo funkciją, užraktą. „Užraktą turi visos naujos kartos kaitlentės. Jis labai patogus, jeigu namuose yra mažų vaikų ar naminių augintinių. Tiesa, labai dažnai būna, kad žmogus užrakina kaitlentę ir nebemoka atrakinti… Tada jis mano, kad kaitlentė sugedo, tačiau iš tikrųjų ji paprasčiausial būna užrakinta“.

Dujinės kaitlentės
Atsižvelgdami į poreikius galite rinktis kaitlentę, kurioje elektrinės kaitvietės derinamos su dujinėmis. „Tai labai patogu tokiu atveju, jeigu baigėsi dujos balione, o gaminti maistą reikia. Gali būti ir taip, kad dingo elektra, o dujų yra“, – sako Ž. Mažuolis. Dujinės kaitlentės gali turėti stiklo ar nerūdijančiojo plieno pagrindą ir emaliuotus ar ketaus indų laikiklius. Šiuoailcinės dujinės kaitlentės – gana saugios: daugumoje jų yra įrengti saugos vožtuvai, kurie nutraukia dujų tiekimą automatiškai, jei ugnis užgęsta. Tiesa, kad įrenginys būtų saugus, jį privalo prijungti specialistas.
Gedimai ir remontas (viryklės)
Kaitlentės, kaip ir bet kokia kita buitinė technika, dažnai genda. „Pasakyti, kokios kailentės genda dažniausiai, la-)ai sunku. Genda visos. Teisingiau būtų pasakyti, kad dažniau genda pigios kaitlentės“, – tvirtina Ž. Mažuolis. Pašnekovas pabrėžia, kad kiekvienas prietaisas turi tam ikrą tarnavimo laiką. Atitarnavęs jį pradeda gesti. „Anksčiau reikėjo taisyti iš esmės senus prietaisus, dabar buitinė technika – sudėtinesnė, genda dažniau. Būna taip, kad baigiasi garantijos laikotarpis ir prasideda bėdos“, – sako Ž. Mažuolis. Dažna gedimų priežastis – elektros tinklo įtampos šuoliai. „Būna ir tokių atvejų, kai kaitlentės netinkamai sumontuojamos. Po kaitlente turi būti palikta vietos, kad ji galėtų vėdintis. Tačiau taip daroma ne visada. Netinkamas montavimas gali baigtis rimtu gedimu“, – aiškina specialistas. Kaitlenčių remonto kainos svyruoja nuo poros šimtų litų iki gerokai didesnių sumų, būna ir tokių atvejų, kai remontuoti paprasčiausiai neapsimoka. „Kartais žmonės virš kaitlenčių laiko puodus. Būna, kad koks puodas nukrinta ant kaitlentės, suskaldo stiklą. Reikia gerai pagalvoti, ar verta taisyti. Kalbant apie pigias kaitlentes, dažniausiai – ne“.

Į kokias funkcijas yra svarbiausia atkreipti dėmesį?

Kaip rodo tyrimai, reikalingiausia vis dėlto yra šilumos palaikymo funkcija. Tai suteikia galimybę, pvz., išlaikyti patiekalą karštą, kol ateis Jūsų svečiai. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip greitai kaitlentėje yra pasiekiama norima temperatūra. Ne mažiau svarbios yra ir “žemų temperatūrų funkciją” (tinkanti tirpdinti sviestą, šokoladą, pašildyti pieną kūdikiui).

Kaip tinkamai eksploatuoti kaitlentę?

Emaliuotos ir nerūdijančio plieno dujų degiklių kaitlentės turėtų būti valomos kiekvienąkart jomis pasinaudojus. Bet koks išsiliejęs maistas turi būti nuvalytas iki jam pridžiūnant.

Visas emaliuotas ir stiklines dalis reikia valyti su šiltu vandeniu ir neutralia valymo primeone. Nenaudokite abrazyvinių valymo primeonių, priemonių su chloru ar metalinių šveistukų.

Gaminant maistą ant stiklo keraminkinės plokštės, nenaudokite plastmasinių įrankių bei indų su aliumininiu pagrindu. Patartina naudoti nerūdijančio plieno puodus lygiu dugnu.