Kaip išnaikinti kurmius

Kurmis graužikas iš  vabzdžiaėdžių būrio. Todėl niekuomet ir jokiomis sąlygomis jis nesuvalgys sode nė vieno tulpių svogūnėlio, neapgrauš nė vienos šaknelės. Tai ne jo maistas. Kurmis, kaip ir jo artimiausi giminaičiai -ežiai ir kirstukai – daugiausia minta smulkiais bestuburiais. Tad kurmių skaičius tiesiogiai priklauso nuo dirvoje gyvenančių bestuburių kiekio, taip pat ir nuo pačios dirvos. Kokioje dirvoje daug bestuburių organizmų? Žinoma, derlingoje, geros struktūros, giliai įdirbtoje.

Svarbiausias kurmių maistas – sliekai, lervos, žemėje gyvenantys suaugę vabzdžiai. Jeigu kelyje staiga pasirodys pelytė, kirstukas ar varlė, kurmis jų nepražiopsos.

Jeigu esate susidūrę su kurmiais, tuomet puikiai žinote kaip sunku jų atsikratyti. Ilgai ir nuosekliai puoselėta pievelė per vieną naktį gali pavirsti išraustu „karo lauku“.

Kaip jau minėjome, augalijos kurmiai neliečia, tad juos visai be reikalo kaltina pakenkus šakniavaisiams ir bulvėms ar sušlamštus gėlių svogūnėlius. Šį sodams ir daržams kenksmingą darbą nuveikia peliniai graužikai. Tačiau kurmiai, rausdami savo požemines galerijas, gali smarkiai pažeisti kelyje pasitaikančių augalų šaknis. Kurmių supiltos kalvelės darko vejas ir gėlynus. Požeminiams darbams kurmiai eikvoja milžinišką kiekį energijos, tad ją reikia nuolat papildyti. Todėl kurmiai – nepaprastai ėdrūs. Per parą kurmis suėda maždaug tiek maisto, kiek pats sveria. Be maisto jis gali gyventi ne daugiau nei 12-15 valandų.

Sode ar darže kurmis per dieną išrausia vidutiniškai 20 m naujų požeminių tunelių. Visi urvai ir urveliai prasideda nuo platesnio – magistralinio – požeminio kelio, vedančio į lizdinę kamerą. Lizdą kurmis įsirengia nagingai – ir tiesiogine, ir perkeltine reikšmėmis. Nedidelis apvalus 0,4-0,7 m gylyje esantis lizdas dažnai įkuriamas po medžio ar krūmo šaknimis. Lizdo dugnas išklojamas lapais, samanomis ir sausa žole. Be to, lizdelį supa du su juo ir tarpusavyje sujungti žiediniai urvai. Čia kurmis miega ir ilsisi, čia augina vaikelius. Kurmio patelė pavasarį atsiveda ir išmaitina nuo 3 iki 8 mažylių. Pirmąsias tris savaites maitina pienu. Jaunimėlis auga sparčiai. Mėnesio laiko kurmiukai būna ne ką mažesni už tėvus ir pradeda savarankiškai ieškoti maisto, apžiūrėdami motinos išraustus mitybinius urvelius. Dviejų mėnesių kurmiai yra visiškai išsivystę ir dydžiu iš esmės nebesiskiria nuo suaugusių individų.

Kurmiai aktyvūs visus metus ir rausia ieškodami maisto tiek dieną, tiek naktį. Gyvena sėsliai, tačiau susiklosčius ne itin palankioms sąlygoms gali migruoti net didesniu nei kilometras atstumu. Beje, šie gyvūnai gali išlįsti į žemės paviršių ir nubėgti gana nemenką atstumą slėpdamiesi žolėje.

Sodo sklypų savininkams ypatingą galvos skausmą sukelia būtent kurmių gebėjimas ardyti dirvą. Dar būtų atleistina, jeigu jie raustų kur nors gilumoje, bet juk ne! Išraustą žemę kurmis išmeta į paviršių – taip atsiranda kurmiarausiai.

Deja, žala, kurią padaro šie gyviai, yra ne vien estetinio pobūdžio. Jie nutiesia savo kelius po daugiamečių dekoratyvinių augalų, krūmų, medžių šaknimis, todėl po jomis susidaro kiaurymės ir šaknys tarsi pakimba ore. Žinoma, nieko gero augalams tai nežada.

Kaip atbaidyti kurmius?

Kovoti su kurmių invazija galima įvairiais būdais, tačiau apžvelgsime tik tuos, kurie ne sunaikina šiuos nekviestus svečius, o tik atbaido. Kartais rekomenduojama kurmiarausiuose užkasti silkių galvų ar užsodinti visą sklypą juodosiomis pupomis. Tuomet jau geriau apsekite visą pievutę daugiažiedėmis margutėmis. Kurmių neatbaidys, tačiau bus gražu! Yra patarimų, kurie būtų tinkami, tačiau gana sunkiai įgyvendinami. Pavyzdžiui, patariama palei viso sklypo perimetrą į žemę pusantro metro gylyje vertikaliai įkasti šiferio lakštus. Žinoma, tuomet kurmiai į jūsų teritoriją neprasmuks, tačiau tokia apsauga taps aukso vertės.

Tačiau iš tikrųjų pats veiksmingiausias būdas išvyti šiuos padarėlius – pastatyti ultragarsinius aparatus. Ne mažiau svarbu griežtai laikytis instrukcijos: jeigu parašyta, kad sklype, kurio plotas N, turi būti konkretus skaičius tokių aparatų, netaupykite – jei jų bus nepakankamai, kurmiai tiesiog išsikraustys į kitą sodo ar daržo pusę. Pageidaujama, kad įrenginiai veiktų ir žiemą – juk kurmiai būdrauja ir tuomet. Ir dar: ultragarsas geriau sklinda kietu gruntu, todėl nereikėtų aparatų statyti purios žemės lysvėje.

Nauda – nemenka

Naikindami kenksmingus vabzdžius, ypač karkvabalių lervas, kurmiai teikia didelę naudą sodams ir daržams. Be to, nuolat purendami dirvą, šie gyvūnėliai padaro ją kur kas lengvesnę. Kurmiarausių žemę galite panaudoti augalams sodinti. Pirma, ji – be piktžolių sėklų. Antra, tyrimai parodė, kad kurmiarausių žemė pasižymi ypatybėmis, padedančiomis sėkloms geriau sudygti. Vertinamas ir kurmio kailiukas – nedidelis, bet tvirtas.

Kurmių priešai

Mums tik taip atrodo, kad kurmiai saugiai gyvena po žeme – jie irgi turi priešų. Kartais lapei pavyksta aptikti žemės paviršiuje didėjantį kauburėlį. Tuomet plėšrūnė prisėlina, greitai iškapsto kurmiarausį ir sugauna kurmį. Tačiau jo neėda dėl nemalonaus kvapo. Kur kas daugiau kurmių žūsta nuo vikrių mažų žebenkščių. Žebenkštis – vienas iš nedaugelio plėšrūnų, ėdančių kirstukus ir muskuso kvapą turinčius kurmius.

Ar kurmių naikinimas nėra draudžiamas?

Kurmių naikinimas ar gaudymas Lietuvoje nėra ribojamas. Kurmius, kaip ir pelinius graužikus, galima gaudyti ir naikinti nepriklausomai nuo metų laiko. Gaudomų gyvūnų kiekis, lytis, amžius nėra ribojamas. Daugiau informacijos galite rasti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Jeigu galima kurmių atsikratyti juos išbaidant ar užkertant kelią į Jūsų teritoriją, pirmiausia reiktų išbandyti tokį būdą. Spąstai turėtų būti paskutinė priemonė, kuri pasitelkiama kovai su kenkėjais.

Kiek kurmių gali gyventi mano pievelėje?

Viename are – vienas kurmis. Tokio žemės ploto reikia gyvūnui pramisti.

Tačiau kiekvienas kiemas yra individualus ir kurmių kiekį sąlygoja daug aplinkybių. Žvyringoje dirvoje vienas kurmis maistą gali rinkti ir 3 aruose ploto, o derlingoje juodžemio pievelėje 5 arų plote kartą pavyko ištraukti 11 kurmių.

Nors kurmiai yra vienišiai, tačiau nevengia apsilankyti ir kaimyno tuneliuose. Todėl kartais viename urve pavyksta pagauti du kurmius iškarto. Taip pat nereikėtų nustebti, jeigu ištraukus kurmį, po dienos kitos toje pat vietoje vėl iškyla kurmiarausiai – gyvūnai mielai užima ir pradeda tvarkytis kitų kurmių paliktuose koridoriuose.

Kaip apsiginti nuo kurmių?

Apie priemonių ir metodų įvairovę galima visą knygą parašyti, tačiau dauguma patvirtins, kad užtikrintai veikia tik spąstai. Tereikia tinkamai juos naudoti.

Nenustebkite, kai išgaudžius kurmius, jie vėl grįš į kiemą po kelių mėnesių ar pusmečio. Kurmiai ateina senais pirmųjų kurmių tuneliais, neretai užplūsta kiemą jeigu šalimais esančiame sklype prasidėjo kažkokie darbai (aria žemę, stato namą ir pan.)

Jeigu atrodė, jog kurmius jau išgaudėte, o jie vėl pasirodė, apžiūrėkite teritoriją, kuri ribojasi su Jūsų sklypu. Turėtumėte nesunkiai pastebėti iš kur ateina kurmiai – tiesiog ieškokite kurmiarausių. Kai nustatysite, iš kurios pusės gali ir vėl „pulti” kenkėjai, tereikia toje vietoje pastoviai tikrinti ar neatsirado ženklų, kad kurmis jau peržengė Jūsų teritoriją. O tada nedelsti ir pašalinti jį iš žemės. Geriau sustabdyti gyvūną sklypo pakraštyje, negu laukti kol ateis iki pievelės vidurio.

Galima sustabdyti kurmius ir prie savo sklypo ribos. Tačiau tam gali prireikti nemažų investicijų. Sklypo perimetras yra „ekranuojamas”, t.y. sklypo perimetras apkasamas vieliniu ar plastikiniu tinklu (tinklo akys turėtų būti ne didesnės nei 1cm), į žemę kalami skardos lakštai, kasami šiferio lakštai ir pan. Tokiu būdu sudaroma užkarda kurmiui patekti į sklypą. Užkardą reiktų įleisti į nemažesnį nei metro gylį.

Toks metodas negarantuos 100% sėkmės, tačiau kurmiai užklys tikrai retai.