Kaip teisingai kloti trinkeles

Trinkelių klojimas, kaip ir dauguma kitų darbų reikalauja tam tikrų žinių ir pasiruošimo, bet nereikia nukabinti nosies, norint viską galima pasidaryti pačiam. Nereikia nei įmantrių įrankių nei 10 metų patirties. Svarbiausia prieš pradedant  gerai viską suplanuoti. Reikia įvertinti  kiek ir kokių medžiagų reikalauja individualus kiemas. Taip pat labai svarbu yra įvertinti koks yra gruntas kasant ir pilant pasluoksnius.

• Klojimui naudojami guminiai plaktukai, palyginti dedamas trinkeles.
• Dedant trinkeles jas reikia imti iš skirtingų padėklų, kad jos tarpusavyje maišytųsi ir nesigautų dėmės.
• Pjovimui naudojamas didelių apsukų kampinis šlifuoklis.
• Kad neiširtų kraštai naudojami vejos borteliai, o priekinėje dalyje įvažiavimo borteliai. Taip pat galima betonuoti plytelės kraštą atsisakant vejos bortelių. Mes rekomenduojame betonuotus kraštus nutepti hidroizoliacija, kad betonas nesausintų žolės ir ji kraštuose neruduotų.
• Baigus klojimo darbus trinkelių tarpai užpildomi sausomis, smulkiomis granitinių atsijų dulkėmis.
• Paviršius švariai nušluojamas ir trinkelių paviršius tankinamas su vibro plokšte užsidėjus ant jos guminį padą.
• Po vibravimo visas paviršius vėl peršluojamas granitinėm atsijom.

Pirmiausia nukasami nepatvarūs žemės sluoksniai (pvz., molis, dirvožemis) tiek, kol pasiekiamas tvirtas pagrindas. Ši sankasa, kuri turi būti mažiausiai 30-35 cm po vėliau pakloto grindinio viršumi, yra sutankinama tinkamu vibratoriumi ir užpilama mažiausiai 25 cm storio laikančiuoju, arba filtruojančiuoju sluoksniu. Tam labiausiai tinka neužšąlanti, pagal granules suskirstyta medžiaga, tokia kaip žvyras arba skalda (granulės dydis: 0/32 arba 0/45). Laikantysis sluoksnis taip pat yra
sutankinamas vibratoriumi. Sankasa ir laikantysis sluoksnis turi būti parengti su mažiausiai 2 – 2.5 % nuolydžiu, kad vėliau galėtų nutekėti lietaus vanduo. Privažiavimų ir terasų atveju nuolydis turi eiti nuo namo arba iki drenažo.

Toliau eina grindinio paklotas. Jis sudarytas iš smėlio arba smulkinto smėlio ir smulkiosios skaldos mišinio (granulės dydis: 0/5; infiltracinio grindinio atveju – smulkioji skalda 1/3 arba 2/5). Grindinio pakloto storis laisvame būvyje turi siekti nuo 4 iki 5 cm. Šis sluoksnis pirmiausia būna nesutankintas ir yra sutankinamas tik kartu su paklotomis trinkelėmis. Taigi, galutinis grindinio paviršiaus aukštis pasiekiamas tik po įrengto pagrindo ir trinkelių išklojimo. Todėl grindinio paklotas turi būti paklojamas maždaug 1 cm aukščiau (priklausomai nuo guolio medžiagos). Svarbiausia yra tolygiai išlyginti smėlį/smulkiąją skaldą. Tam tinka lygio matuoklė, kuri traukiama per du medinius tašus arba strypus kaip per bėgius.

Po išlyginimo nebegalima vaikščioti per grindinio paklotą net klojant trinkeles. Todėl yra dirbama einant nuo nukloto ploto pirmyn (jei apskritimas, einant nuo vidurio). Klojant pirmąją trinkelių eilę reikia žiūrėti, kad ši būtų paklota stačiu kampu ribojančiojo ploto atžvilgiu, kad pavyktų išvengti bereikalingo trinkelių pjaustymo. Tuo tikslu gali pagelbėti virvė arba matuoklė, kuriomis galite tikrinti, ar plytelių eilės eina pagal vedlinę. Kraštines trinkeles reikia kloti kartu su normaliomis trinkelėmis. Jokiu būdu negalima to daryti prieš tai arba po to.

Trinkelės, pasinaudojant guminiu plaktuku ir virve, vienodame aukštyje klojamos lygiai. 2 m atstumu su virvute. reikia patikrinti, kad nuklotas plotas yra vienoje tiesiojoje. Siūlių storis visuomet turi siekti 3-5 mm. Klojant reikia žiūrėti, kad trinkelės pilnai atsigultų į paruoštą paklotą. Siūles pildant surišta siūlių medžiaga reikalingas 8 mm siūlių plotis. Jas reikia užpildyti išplautos medžiagos smėlio-smulkiosios skaldos mišiniu. Pilnas atsparumas apkrovai yra užtikrinamas tada, kai siūlės smėliu užpildomos iki viršaus. Todėl siūles po keleto dienų reikia vėl pildyti keletą kartų. Trinkelių pjaustymui galima naudoti pjaustymo mašiną arba kampų šlifavimo įrenginį. Tam reikia plokščio lygaus pagrindo. Trinkelėse atskiriama dalis pažymima pieštuku ir palei pažymėtą liniją pjaunama.
Kraštinės trinkelės ir maži statiniai, skirti dekoratyvinėms lysvėms ir grindinio įtvirtinimui, taip pat yra įstatomi į mažiausiai 10-15 cm storio lietinio betono pamatą ( sankibos gylis: nuo 1/4 iki 1/3 aukščio). Už kraštinių trinkelių taip pat nuliejamas pamatas kaip galinė atrama. Tokiu būdu grindinys apsaugomas nuo persistūmimo.

Homogenišką spalvos pasiskirstymą galima pasiekti tada, kai trinkelės klojimo metu imamos iš karto iš kelių paketų eilėmis, o ne sluoksniais. Tai ypač taikytina grindinių su atspalviais atveju, tačiau rekomenduotina ir vienspalvių ar pilkų grindinių trinkelių atveju, siekiant natūralios išvaizdos. Klojant betonines grindinio trinkeles būtina išlaikyti maždaug 3-5 mm siūlių storį (niekada neklokite taip, kad grindinys girgždėtų!). Trinkelių šonuose esantys atstumo pagalbininkai nenurodo automatiškai siūlės mato, jį turi nustatyti pats klojėjas. Į pakloto grindinio siūles yra įšluojamas sausas smėlis (infiltracinio grindinio atveju – smulkioji skalda). Nuvalyto ir būtinai sauso grindinio paviršiaus sukratymui geriausia yra naudoti plokštumų vibratorių su PVC slystamuoju įtaisu, tausojančiu trinkelių paviršių. Tam kad būtų užkirstas kelias poslinkiams ir judėjimui į šonus, plokštuma iš visų pusių turi būti apsupta kraštinėmis trinkelėmis, bordiūrais arba vėjiniais borteliais. Po sutankinimo plotą reikia dar kartą apipilti vandeniu ir smėliu, kol siūlės pilnai užsipildys.

Grindinio ploto stabilumui įtakos turi ir klojamas raštas. Galioja principas, kad įstrižai važiavimo krypčiai paklotas raštas įgalina geriau perkelti apkrovą, jei paklotas skersai. Geriausiai apkrovą perkelti leidžia tai vadinamas rišimas eglute. Kryžminio rišimo reiktų vengti, nes čia jėga perduodama tik artimiausiai trinkelei.

Ažūrinių plytelių grindinys su vejos siūle turi tą pačią viršutiniąją dalį, kaip ir kitos betoninės grindinio trinkelės. Todėl parengiamuosius darbus bei patį klojimą atlikite taip, kaip aprašyta anksčiau. Tačiau po sukratymo siūlės yra užpildomos mišiniu iš viršutiniojo dirvožemio sluoksnio ir smėlio (mišinio santykis 1:1). Vibratorius turi turėti PVC slystamąjį įtaisą. Po sukratymo užpildas turi siekti maždaug 1 cm žemiau trinkelių viršaus. Po to siūlės yra apsėjamos tinkamu vejos mišiniu. Reikia pasistengti, kad siūlės kuo greičiau apaugtų žole. Todėl pradinėje stadijoje patartina sausu laikotarpiu grindinį su veja laistyti bei pradžioje patręšti..

Apie priežiūrą

Grindinio plotą pirmuosius tris mėnesius po klojimo reikia valyti tik rankomis. Šluojamąsias mašinas su siurbiamuoju poveikiu galima naudoti ne anksčiau kaip po metų, nes kitaip gali būti išsiurbtas dar neįsitvirtinęs gruntas iš siūlių. Nešvarumus nuo grindinio galima nuvalyti kietu šepečiu, šluota ir tekančiu vandeniu. Naujų trinkelių betonas dar nepakankamai atsparus druskai, todėl sniego ir ledo dangą, jeigu ji susidaro per pirmuosius tris mėnesius po klojimo, reikia šalinti naudojant slidumą naikinančias kitas barstomas priemones (labai tinka kalcio pagrindu pagamintos druskos granulės).

Baltos dėmės

Būna, kad žmonės gamintojų klausia apie ant trinkelių atsirandančių baltų dėmių kilmę. Pagrindinė priežastis baltosioms dėmėms atsirasti yra kalkių apnašos. Net ir visus aukščiausius reikalavimus atitinkančio cemento sudėtyje yra kalkių, be kurių cemento gamyba neįmanoma. Baltos dėmės – laikinos. Jos išryškėja, kai sandėliuojant gaminius lietaus vanduo ištirpina ir išplauna kalkių nuosėdas į paviršių. Paprastai po vieno žiemos sezono baltos dėmės išnyksta.