Sausmedžių auginimas:

Sodinti reikia bent du skirtingos rūšies krūmus. Auga kaip didelis juodųjų serbentų krūmas.  Sausmedžiai auga įvairiose dirvose ir net pakenčia nedidelį pavėsį, tačiau dirvoje turi būti pakankamai organinių medžiagų, drėgmės ir kuo mažiau piktžolių. Geresnėmis sąlygomis augdami sausmedžiai anksčiau ir gausiau dera. Lengvai dauginami sėklomis, kurios jau birželio pabaigoje sėjamos lauke į dėžutes, į lengvą, derlingą žemę. Ant viršaus beriamas plonas smėlio sluoksnis ir uždengiama plėvele. Rudenį augalai būna 2-3cm aukščio. Sausmedžiai gerai peržiemoja ir pavasarį išpikuojami (inspekte, šiltnamyje). Rudenį sodinami į nuolatinę augimo vietą 70cm eilėmis, 2-2,5cm atstumu vienas nuo kito. Trečiaisiais ketvirtaisiais metais sėjinukai pradeda derėti. Sausmedžius galima dauginti ir žaliais ūgliais, kurie ruošiami žydėjimo metu. Dauginti tinka dirbtinis rūkas: įsišaknija 80-100% ūglių. Pirmųjų metų sodinukai žiemai apipilami sausomis durpėmis. Pavasarį persodinami į jiems numatytą vietą, o kitais metais jau brandina pirmąsias uogas. Krūmai dera iki 20-25 metų, tik kiekvieną rudenį juos reikia patręšti mėšlu, o pradedant penktaisiais augimo melais krūmus praretinti kas 2-3 metai: vienamečiai ūgliai garantuoja didesnį ir kokybiškesnį derlių. Nuo vieno krūmo surenkama 2-3kg uogų.

Nėra kito tokio vaismedžio ar vaiskrūmio, kuris pradeda žydėti taip anksti pavasarį, o žiedai išlaiko pakankamai dideles šalnas.

Tręšti galima panašiai kaip ir serbentus ar agrastus – vasaros pabaigoje fosforo ir kalio trąšomis, o anksti pavasarį – azotu.

Valgomasis Sausmedis – uogos:

Vaisius – sultinga, dažniausiai tamsiai mėlyna uoga. Priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų vaisiuje yra 10-19% sausų medžiagų, 3-13% cukrų, 1,1-1,6% pektininių medžiagų, 0,4-0,9% pelenų, 1,0-3,0% rūgščių, 20- 50 mg vitamino C, 400-1500 mg vitamino P, 250- 800 mg katechinų, 400-1500 mg antocianų, 100-500 mg leukoantocianų, 0,05-0,32 mg karotinoidų, 2,8- 3,8 mg vitamino Bi, 2,5-3,8 mg vitamino B2, 7,2- 10,2 mg vitamino B9, labai daug makroelementų ir mikroelementų.

Vertingos vitaminingos uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, taip pat vartojamos gydant avitaminozę (skorbutą), maliariją (drugį), hipertoniją, mažakraujystę, širdies ligas, nutukimą, įvairias dedervines ir opas, chronišką viduriavimą, vidurių užkietėjimą, kai kurias skrandžio ir kepenų ligas, gerai varo šlapimą, žadina apetitą, stiprina organizmą, be to, turi baktericidinių savybių, teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, kraują, raumenis ir nervinį audinį.

Uogos vartojamos šviežios ir perdirbtos. Dažniausiai jos sutrinamos su cukrumi arba verdama uogienė, spaudžiamos sultys, daromas vynas. Šie produktai būna gražios tamsiai raudonos spalvos, malonaus, šiek tiek aitroko skonio. Kad šviežios uogos ilgiau laikytųsi, užpilamos cukrumi, iš jų verdamas kisielius, gaminami gėrimai bei įdaras pyragams.

Sausmedžio uogų uogienė
Produktai: 1kg uogų, 800g cukraus, 400ml vandens, gramas citrinos rūgšties.
❖ Uogas sudėti į karštą sirupą. Kai atauš, pavirti 5-7min, palaikyti 6-7val, po to virti, kol išvirs. Uogienė, skoniu panaši į vyšnių uogienę.

Sultys
Produktai: 1kg uogų, 100g cukraus.
❖ Uogas pakaitinti emaliuotame, puode, sutrinti, išspausti sultis, įdėti cukraus, pakaitinti, kol užvirs, supilstyti į butelius ir užkimšti.

Uogos cukruje
❖ Uogas apibarstyti cukrumi(santykis 1:2), sumaišyti, supilstyti į stiklainius, ant viršaus dar užberti cukraus. Stiklainius uždaryti ir laikyti vėsioje vietoje.

 Kitos sausmedžių rūšys:

Kamčiatkinis sausmedis natūraliai auga Kamčiatkoje, Magadano srityje, Sachaline, Kurilų salose. Krūmas apie 1,5 m aukščio, 2 m skersmens, priskaičiuojama apie 32 stiebus, šakojasi labai aukštai, vainikas apskritas arba elipsiškas. Jauni ūgliai vidutiniškai arba labai pūkuoti, iš pradžių ryškiai raudoni, vėliau tamsiai rudi, su išilginiais įtrūkimais ir vietomis atsilupusia žieve. Jaunų ūglių lapai 4-10 cm, senų-2-3 cm ilgio, 1,1-5 cm pločio, nukirstu ar apskritai pleištišku pagrindu. Lapkočiai trumpi, 2-4 mm, pūkuoti, suaugę su prielapiais. Prielapiai diskiniai, 7-8 mm skersmens. Žiedkočiai trumpi, labai pūkuoti. Vainikėlis geltonai žalias arba gelsvas, penkiaskiltis, 11-16 mm ilgio, varpiš- kai piltuviškas, su platėjančiu į viršų, tankiais plaukeliais apaugusiu vamzdeliu. Sudėtiniai vaisiai sultingi, valgomi, rūgščiai saldūs, įvairios formos – nuo apvalainų iki pailgų, tamsiai violetiniai, su apnašomis, sveria vidutiniškai 0,8 g. Sėklos smulkios, 2 mm ilgio, 1,5 mm pločio, 0,4 mm storio, šviesiai rudos. Iš krūmo gaunama apie 1 kg uogų.

Turčaninovo sausmedis natūraliai auga Rytų Sibire ir Tolimųjų Rytų Primorjės krašte paupiuose, kalnų miškų laukymėse ir pamiškėse. Morfologiniai krūmų, ūglių, lapų, pumpurų, žiedų, vaisių ir sėklų požymiai, augimo, vystymosi ir derėjimo ypatumai panašūs į valgomojo bei kamčiatkinio sausmedžio. Tiktai lapai didesni ir platesni, bukaviršūniai, pailgai elipsiški. Uogos valgomos, retkarčiais kartokos, įvairios formos, tačiau platesnės negu valgomojo sausmedžio. Iš vieno krūmo surenkama iki 3 kg uogų.

Altajinis sausmedis natūraliomis sąlygomis auga Altajuje, Vakarų Sibire, Urale, Kolos pusiasalyje, Rusijos europinės dalies šiaurėje pamiškėse, laukymėse ir kitose apšviestose vietose. Krūmai augesni už kitų sausmedžio rūšių vienmečius krūmus. Lapai pliki, ties vidurine gysla ir šonuose šeriuoti. Vainikas kompaktiškas ir ryškesnės spalvos. Ūgliai svyrantys, ryškiai nariuoti. Jauni ūgliai raudonai violetiški, su prielapiais. Žiedkočiai, vainikėliai ir jauni ūgliai pliki. Uogos dažniausiai kartokos. Vieno krūmo derlius – maždaug 2,5 kg uogų.