Kaip sustabdyti kraujavimą

Kaip sustabdyti kraujavimą

Kraujas - organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiu

Kaip prižiūrėti pėdas
Kaip pasidaryti kūno šveitiklį
Kaip prižiūrėti odą natūraliomis priemonėmis
Kaip nustatyti odos tipą

Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali būti gyvas. Kraujavimas yra gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina žinoti kaip sustabdyti kraujavimą. Nukraujavusiam žmogui gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, ištikti šokas. Netekęs daug kraujo, žmogus gali mirti. Didelio kraujo kiekio netekimas per trumpą laiką vadinamas hemoragija. Kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis.

Sunkus kraujavimas
Įvertinę kraujotakos požymius, greitai apžiūrėkite, ar nėra išorinio kraujavimo. Kraujavimas vadinamas sunkiu, kai kraujas iš žaizdos teka srove arba sunku jį sustabdyti. Apžiūrėkite nukentėjėlio kūną nuo galvos iki kojų: patikrinkite, ar kraujuoja, ar nėra krauju permirkusių drabužių arba kraujo klano. Nedidelis kraujo kiekis ant lygaus paviršiaus arba susimaišęs su vandeniu atrodo didesnis. Sunkų kraujavimą ne visada paprasta nustatyti, todėl atidi apžiūra padės jį pastebėti. Kraujavimą būtina stabdyti kuo greičiau. Naudokite apsaugines užtvaras tarp savęs ir nukentėjėlio, taip apsisaugosite nuo krauju plintančių ligų.

Išorinis kraujavimas
Išorinis kraujavimas atsiranda dėl pažeistos kraujagyslės, kuri atsiveria per sužalotą odą. Kraujavimas gali būti kapiliarinis, veninis ar arterinis
Kapiliarinis kraujavimas. Tai – dažniausias išorinio kraujavimo tipas. Kapiliarai yra smulkūs, juose spaudimas nedidelis, todėl kraujavimas būna lėtas, nepastovus ir negausus (kraujas sunkiasi iš žaizdos). Jis savaime greit sustoja, ypač greitai sustoja uždėjus paprastą tvarstį.
Veniniam kraujavimui būdinga tai, kad kraujas teka nepertraukiamai ir yra gerokai tamsesnis negu kraujuojant iš arterijos. Venos pažeidžiamos dažniau nei arterijos, nes yra arčiau odos. Venose kraujospūdis mažesnis negu arterijose, todėl kraujas bėga nuolatos ir ne čiurkšle, lengviau sustabdomas.
Arteriniam kraujavimui būdinga pulsuojanti čiurkšlė. Kraujas paprastai yra skaisčiai raudonas. Arterinis kraujavimas yra pavojingiausias, nes sunkiau sustabdomas, ir per trumpą laiką netenkama daug kraujo.

Kaip sustabdyti kraujavimą

Išorinis kraujavimas stabdomas, spaudžiant kraujuojantį židinį, kol kraujavimas sustoja arba atvyksta GMP. Rankos pirštais arba delnu (užsimovę pirštines) spauskite kraujuojančią vietą. Galite paprašyti, kad nukentėjėlis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą. Uždenkite žaizdą specialiu tvarsčiu (gazu) ar švariu audiniu ir stipriai prispauskite ranka (užsimovę pirštines). Norėdami, kad žaizdos spaudimas išliktų ir gazas nenuslystų, uždėkite tvarstį ant gazo. Toks tvarstis vadinamas spaudžiamuoju tvarsčiu, nes palaiko spaudimą kraujavimo židinyje. Jei kraujas persisunkė per tvarstį, nenuimkite krauju permirkusių, o uždėkite daugiau gazų ir tvarstį ant jau esančių tvarsčių.
Kartais taikant tiesioginį užspaudimą kraujavimas nesustoja. Toks kraujavimas vadinamas sunkiu išoriniu kraujavimu. Jo požymiai:
– kraujo čiurkšlė iš žaizdos;
– nepavyksta sustabdyti kraujavimo, taikant kraujavimo stabdymo metodus.
Timpos veiksmingumas stabdant kraujavimą yra neaiškus, o saugumo prasme netgi pavojingas. Todėl teikiant pirmąją medicinos pagalbą timpos naudoti nerekomenduojama.
Ji gali būti veiksminga stabdant kraujavimą galūnėse, tačiau galimi pavojingi nepageidaujami reiškiniai: raumenų ir nervų pažeidimai, sisteminės komplikacijos, sukeltos galūnės išemijos (pvz., acidemija, hiperkalemija), širdies ritmo sutrikimas, šokas, galūnės amputacija ir netgi mirtis. Komplikacijos priklauso nuo timpos spaudimo ir trukmės. Nors užspaudimo metodas naudingesnis už timpos naudojimą, timpa gali būti dedama tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, mūšio lauke, kai reikia greitos evakuacijos. Tačiau turi būti stebimas timpos uždėjimo laikas. Timpos uždėjimo dizainas ir metodika iki šiol tiriami.
Nepakanka tyrimų, kad galima būtų kraujavimo stabdymui rekomenduoti tipiškų taškų ir galūnės pakėlimo metodus. Todėl pirmumas stabdant išorinį kraujavimą teikiamas spaudimo metodams. Galūnės pakėlimo ir tipiškų taškų metodai gali būti naudojami kaip pagalbiniai.

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmų seka stabdant išorinį kraujavimą:

1. Jei turite, užsimaukite pirštines.
2. Gaukite nukentėjusiojo sutikimą teikti pagalbą.
3. Nurenkite arba nukirpkite rūbus, kad pamatytumėte kraujuojančią vietą.
4. Kraujuojančią vietą užspauskite gazu arba rankomis. Galite paprašyti, kad nukentėjėlis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą.
5. Žaizdą sutvarstykite paprastu arba elastiniu bintu.
6. Jei kraujavimas nesustojo:
– nenuimkite krauju permirkusių gazų ir tvarsčio, o uždėkite jų daugiau ant jau esančių;
– atlikite veiksmus, mažinančius šoką;
– iškvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei to dar nepadarėte.
7. Prireikus naudokite pagalbinius būdus: pakelkite galūnę, spauskite tipiškus taškus.
8. Atidžiai stebėkite nukentėjėlio būklę, ar neatsirado požymių, rodančių jos blogėjimą: pagreitėjusį ar sulėtėjusį kvėpavimą, pakitusią odos spalvą, neramumą.
9. Prižiūrėkite, kad nukentėjėlis neperšaltų ar neperkaistų.
10. Pasirūpinkite, kad nukentėjusio žmogaus kūno padėtis būtų patogi, nuraminkite.
11. Suteikę pagalbą, tuoj pat gerai nusiplaukite rankas.

Vidinis kraujavimas

Vidinis kraujavimas yra kraujo patekimas į kūno ertmes iš nematomo židinio, kurio negalima iš karto tiesiogiai užspausti. Kraujavimas galimas dėl sužeidimo (lūžio, žaizdų, didelės kinetinės energijos sukeltos uždarosios traumos) arba savaiminis (iš skrandžio opos). Pagrindinė vidinio kraujavimo komplikacija yra šokas. Be to, kraujas gali tvenktis apie organus, pvz., plaučius, smegenis, ir sukelti jų spaudimą. Įtarti, kad yra vidinis kraujavimas, reikia tuo atveju, jei yra šoko požymių, tačiau nėra akivaizdžios išorinės kraujo netekties priežasties arba išorinis kraujavimas sustabdytas. Tada būtina patikrinti visas galimas kraujo pasirodymo vietas: ausis, burną, šlaplę, išangę.

Kaip atpažinti?
Vidinį kraujavimą nustatyti yra sunku, nes jis nematomas, o klinikiniai požymiai gali atsirasti ne iš karto. Vidinis kraujavimas galimas, jei atsiranda šių požymių:
• Šoko požymiai: pacientas sudirgęs ar vangus, galimas sąmonės netekimas, dažnas ir paviršinis kvėpavimas, oda šalta ir išblyškusi, padažnėjęs pulsas.
• Kraujingos išskyros iš kūno angų.
• Buku daiktu sukelta sunki trauma (poveikio vietoje dažniausiai būna mėlynė ar nubrozdinimas).
• Kraujosruvos, atitinkančios spaudusių ar veržusių daiktų (pvz., automobilio sėdynės diržo) formą.
• Šautinė ar durtinė žaizda.
• Skausmas.
• Iš nukentėjėlio gauta informacija apie galimą pažeidimą; anksčiau buvę panašūs vidinio kraujavimo atvejai, vaistų vartojimas trombozei (krešulių formavimuisi kraujagyslėse) gydyti ir jos profilaktikai.
Vienas svarbiausių vidinio kraujavimo požymių yra kraujingų išskyrų išsiskyrimas pro kūno angas.

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai stabdant vidinį kraujavimą

Įtarę vidinį kraujavimą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jos personalas perveš pacientą į ligoninę, kur jam bus atlikta skubi operacija ir sustabdytas kraujavimas.
Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, atlikite šiuos veiksmus:
• Stebėkite sąmonę ir kvėpavimą.
• Padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią padėtį.
• Apsaugokite nuo perkaitimo ir peršalimo.
• Nuraminkite.
• Teikite kitą reikalingą pagalbą.
• Nepakenkite.

 

Teikiant pagalbą svarbu atpažinti ir sustabdyti gyvybei pavojingą kraujavimą. Vertindami gyvybines funkcijas, apžiūrėkite, ar nėra sunkaus kraujavimo. Lengviausiai nustatomas išorinis kraujavimas. Jis stabdomas tiesioginiu spaudimu. Naudokite pirštines, o po sąlyčio su pacientu plaukite rankas muilu ir vandeniu. Įtarę vidinį kraujavimą, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

COMMENTS

WORDPRESS: 0
DISQUS: 0