Viena iš savo sodo teisingos eksploatacijos sąlygų yra visų bio atliekų utilizavimas. Visos organinės atliekos – maisto likučiai, lapai, bulvienojus, šiukšlės, piktžolės – tai komposto žaliava, vertingos organinės trąšos, reikalingos augalų priežiūrai. Komposto krūvą arba duobę galima įkurdinti sodo sklypo gilumoje, geriau prie aklos sienos arba tvoros ir užmaskuoti ją aukštais augalais. Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.
[info] Kopmostavimosi procesas vyksta greičiau ir geriau jei yra kuo įvairesnės atliekų rūšys. Į naują kompostą galima įdėti šiek tiek jau pagaminto komposto, tai pagreitins mikroorganizmų dauginimąsi. [/info]
Kompostuoti rekomenduojama: [list_style_star]
- ant žemės paruoštoje vietoje,
- duobėje.
- specialiuose konteineriuose. [/list_style_star]
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos,greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.
Namų sąlygomis komposto gamybai galima naudoti specialius komposterius arba paprasčiausiai patiems pasigaminti komposto dėžę. Komposto dėžė turi būti dviejų skyrių, į pirmąjį kraunamos naujos atliekos, antrajame skyriuje – bręstantis kompostas. Kompostinės dėžės dugnas turėtų būti laidus vandeniui, apačioje būtina įrengti ventiliacijos angas. Dėžės aukštis turėtų būti iki 1 m aukščio, kad patogu būti maišyti kompostą, dėžė būtinai turi turėti dangtį. Kompostinę dėžę rekomenduojama statyti pavėsyje, kad nekaitintų tiesioginiai saulės spinduliai.
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Drėgmė
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę – ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm.), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
Panaudojimas
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.
[info] Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytės struktūros, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.[/info]
KOMENTARAI
as neturiu salygu kompostuot, visas kompostuotinas atliekas atiduodu kaimynei 🙂 pastebejau, kad atlieku sumazejo mazdaug trecdaliu. Gana daug 🙂
ech, kad taip savo zemes lopineli… tada tikrai labai mielai kompostuociau. Atrodo, kad tikrai smagus ir naudingas uzsiemimas.
Patykek, kai pabegau is Laqzdynu, pasijutau kaip kaimietis. tevai, seneliai ‘tuteisei’. atgavom zeme gale antakalnio. visai kitas gyvenimas. vargstam, bet statomes. nekeisciau niekad i inkilus!!
Aciu uz rekomendacijas! Gal man tik atrodo bet susidomejimas kaip ir ka kompostuot vis auga tad tokia info labai naudinga ir reikalinga.
O ideja dalintis tikrai sveikintina. Niekad apie tai nepagalvojau.
joa, pasidalini atliekom, sumazini saskaitas uz siuksliu isvezima, o dar jei kaimynas pasidalina derliumi (na bent truputi) tai isvis liuks 😀
turejau tokia praktika, tikrai smagu buvo… net nzn kodel meciau. Turbut tinginyste.
Taip ir nesupratau kaip pasigaminti dėžę. „Pralaidus vandeniui, ventiliacijos angos“ – viskas labai abstraktu, norėtųsi konkrečių brėžinių ar nuotraukų ir naudojamų medžiagų. Taip pat neparašyta, kaip įrengti kompostavimo duobę, kas mano atveju aktualiausia.
pasidariau rema1.5×1.5 . nuo stogo liko skardos, kuria apkaliau rema is vidaus. ant dugno apie 15cm primetu saku (sausu ir slapiu). po to biski lapu(turiu per daug klevu) o po to visko po truputi: lupenos, zole, citrus. zieveles ir t.t. . karta persistengiau su pjuvennom, bet per 2 metus sliekai susitvarke. reiktu ir zemes, bet kad rankos nedaeina. tiesa, slieku praeitu metu kompostyne kaip pry….ta. beje, visi savi letuviski! p.s. pjuvenas jie sutvarko, bet 3-5cm sluoksni. tiek pastebejimu.p.p.s ta dezute perkeliu per 1.5 metro kasmet.
Apie tai, kaip pasidaryti komposto dėžę, straipsnyje nei žodžio.