Kaip išsirinkti šaldytuvą

Kaip išsirinkti šaldytuvą

Oro kondicionieriai: kaip išsirinkti?
Kaip išvalyti šaldytuvą ir panaikinti nemalonų kvapą?
NUO PERTEKLINĖS DRĖGMĖS NAMUOSE GELBSTI KOKYBIŠKI ORO SAUSINTUVAI
Kaip išvengti gaisro
Mobilūs nameliai vietoj gyvenamųjų namų: ar verta rinktis?

Šiuolaikinėse virtuvėse šaldytuvas   yra vienas iš svarbiausių buities prietaisų, be kurio neįmanoma išsiversti virtuvėje. Rinktis tokį svarbų namų elektros prietaisą reikia rimtai ir atsakingai. Šaldytuvo durys yra veikiausiai vienos iš dažniausiai varstomų durų bet kuriame name. Pusryčiai pietūs ir vakarienė – daugumą jiems reikalingų maisto produktų nuo sugedimo saugo būtent šaldytuvo žema temperatūra. Šiuolaikinė įvairovė yra tikrai plati – spalvos, funkcijos, taupumo klasės, naujos technologijos ir nauji terminai. Tai gi į ką reikia atsižvelgti renkantis naują šaldytuvą.

 

Vienas svarbiausių dalykų, renkantis šaldytuvą, yra sprendimas, kokios talpos šaldytuvą rinktis.

Šaldytuvo su šaldikliu dydis priklauso nuo maitinimosi įpročių ir žmonių skaičiaus, kurie juo naudosis. Skaičiuojant atvėsintą ir šaldytą maistą, kurį pagal Europos vidurkį suvartoja vienas žmogus, savaitės pirkiniai šaldytuve užima nuo 50 iki 80 litrų. Gėrimai į šį skaičių neįtraukti.

Dažniausiai rekomenduojama šaldytuvo talpa dviems asmenims yra apie 280 litrų. Kiekvienam papildomam žmogui galima pridėti apytiksliai dar po 36 litrus. Skaičiai atrodo dideli, tačiau faktiškai panaudojama vieta yra kur kas mažesnė. Gamintojai etiketėje rašo bendrą šaldytuvo tūrį, o kuomet sudedami lentynėlės ir stalčiai, iš 280 litrų talpos lieka 224 l, nes efektyviai panaudojama šaldytuvo talpa yra apie 20% mažesnė. Žinoma, tai negalioja šaldikliui, nes ten vieta panaudojama efektyviau.

 Šaldytuvų dydžiai pagal jų talpą:

  • Mažais šaldytuvais laikomi tokie, kurių talpa yra 200–280 litrų;
  • Vidutinė talpa – 280–400 litrų;
  • Didelė – 400–560 litrų;
  • Ypač didelė talpa – 560–800 litrų.

 

Kas yra šaldytuvo klasė?

klase Jei perkant šaldytuvą norite sutaupyti, verta pasidomėti šaldytuvo elektros energijos suvartojimu per metus. Tai nėra svarbiausias šaldytuvo pasirinkimo aspektas, tiesiog nuo energijos efektyvumo klasės priklausys, ar už šaldytuvo per metus sunaudotą elektros energiją mokėsite 100 ar 300 litų. Žinoma, elektros sunaudojimui įtakos turi ir kiti veiksniai – šaldytuvo vieta, durų darinėjimo dažnumas, jo pripildymo lygis ir pan.

Gamykloje nustatytas šaldytuvo elektros suvartojimas yra žymimas raidėmis nuo A iki G. 2003 metais atsirado dar du žymėjimai – „A+“ ir „A++“, o 2011 metų birželio 20 d. – ir „A+++“. Tad dabar mažiausiai elektros energijos sunaudoja šaldytuvai, turintys „A+++“ klasę, o daugiausiai – „G“ klasę.

Efektyvumo klasė yra energijos suvartojimo palyginimas su standartu. T.y. „A+++“ klasei priskiriamas šaldytuvas suvartos 22% mažiau energijos, lyginant su standartu. Standartas yra D efektyvumo klasė ir jis prilyginamas 100. Tarkime, kad standartui priskiriamas šaldytuvas suvartoja 750 kWh per metus. Pagal šį standartą galima paskaičiuoti, kiek kilovatvalandžių turėtų suvartoti kitoms klasėms priskiriami šaldytuvai. Žemiau esanti lentelė apytiksliai parodo, kiek galima sutaupyti pinigų vien dėl šaldytuvo klasės (A+ klasės energijos suvartojimas iki 2014 m. liepos 1 d. yra „<44“, o nuo 2014 m. liepos 1 d. bus „<42“).

Skirtumas tarp „A+++“ ir „A+“ klasių gali skirtis net 2 kartus ir kainuoti apie 70 Lt per metus. Tai palengvins apsisprendimą, jei renkatės tarp dviejų identiškų šaldytuvų, kurie skiriasi tik elektros energijos efektyvumo klase.

Taip pat reikia žinoti, kad priskirta klasė nusako maksimalų energijos suvartojimą per metus. Tai reiškia, kad bet kurios klasės šaldytuvas gali suvartoti ir mažiau energijos, nes energijos suvartojimas priklauso ne tik nuo energijos klasės, bet ir nuo šaldytuvo talpos, durelių varstymo dažnumo ir pan.

 

Garsas

Šaldytuvo skleidžiamas triukšmas irgi yra aktualus kriterijus, ypač vieno kambario butuose, kur virtuvė jungiasi su kambariu. Tokioje patalpoje, nors ir galima priprasti, tačiau gali būti sunkiau užmigti. Kokybiškų šaldytuvų triukšmo lygis yra 35-36 decibelai, 39 db riba taip pat yra pakankamai normali. Šaldytuvų gamintojai šiuos prietaisus gamina vis tylesnius, anksčiau jų triukšmingumas siekdavo ir 48 db, dar ir dabar egzistuoja 44 db garsą skleidžiantys šaldytuvai.

Montuojami šaldytuvai

 

Šio tipo šaldytuvai yra priderinami prie virtuvės interjero. Jų pasirinkimą, UAB  „BTN“ („Buitinė technika namams“) atstovės Editos Palionytės teigimu, lemia du kriterijai.  „Montuojami šaldytuvai yra stilingesnis virtuvės sprendimas, jie vieningiau integruojasi, kuomet stacionarūs labiau išryškėja visoje virtuvės erdvėje. Tokius šaldytuvus renkasi žmonės, norintys turėti talpesnį šaldytuvą.

Tačiau yra ir minusų  – montuojamuose šaldytuvuose – visų pirma prarandamas litražas. Stacionarus šaldytuvas pranašesnis už montuojamą tuo, kad yra talpesnis. Kitas dalykas – tokių šaldytuvų aukščiai, kurie standartiškai yra maždaug 1 m 77 cm, o stacionarūs gali būti aukštesni – 1, 85 m aukščio, 2 m aukščio. Kita vertus, jeigu žmonės gyvena nuosavame name, kotedže, turi daugiau vietos, tada dažnas pasirinkimas yra ištisinis montuojamas šaldytuvas be kameros virtuvėje, o garaže ar pagalbinėje patalpoje pastatomas šaldiklis. Sudėjus gaunamas didesnis litražas nei perkant vieną stacionarų šaldytuvą“, – pasakoja pašnekovė.

Montuojamo šaldytuvo kainą, pasak E. Palionytės, nulemia du dalykai. Visų pirma, svarbu, ar šaldytuvas turi elektroninį (mygtukai/sensorinis) ar mechaninį (rankenėlės) valdymą. Kitas svarbus aspektas – durų tvirtinimas. Jeigu montuojamas šaldytuvas turi savo vyrius, jis yra brangesnis. Jei šaldytuvo vyrius pritvirtins meistras, įmontuosiantis jūsų šaldytuvą į baldus, tuomet jo kaina bus pigesnė. Tokie šaldytuvai perkant visada būna balti, kadangi ant jų tvirtinsis tokios pat spalvos plokštė kaip ir kitų virtuvės baldų.

 

Šaldytuvai su No frost (bešerkšne) technologija.
Dėka šios pažangios technologijos, šaldytuve visiškai nesusidaro šerkšno bei vandens ląšelių viršutinėje šaldytuvo dalyje, todėl šaldytuvo niekada nereikia atitirpinti.
Privalumai:
1. Niekada nereikia atitirpinti šaldytuvo, kadangi šaldiklyje nesusidaro ledo. Dėl šios priežasties, metinės elektros sąnaudos metai iš metų nekinta.
2. Temperatūra kiekvienoje lentynoje išlieka ta pati dėl oro cirkuliacijos, todėl maisto produktai tokiame šaldytuve išliks maksimaliai švieži.
0 lapsnių0 °C zona
Visi mes norime išlaikyti maisto produktus kuo ilgiau šviežius. Šiam tikslui gamintojai sukūrė zoną, kurioje maisto produktai išlieka dvigubai ilgiau nei padėti ant lentynos. Dažniausiai ji projektuojama tokioje šaldytuvo dalyje, kurioje yra šalčiausia. Temperatūroje laikosi itin žema, todėl bakterijos mažiau dauginasi, to pasekoje, maisto produktai išlieka ilgiau švieži. Nulinėje zonoje galima laikyti tokius maisto produktus kaip: mėsą, žuvį, sūrį, sviestą. Nors temperatūra ir artima 0 °C, labai retas šaldytuvas, kuris pasiekia tikrąją  0 °C temperatūrą, tačiau produktai nesušals į ledo gabalą, o išėmus iš kart galima bus valgyti.
Fresh zone Fresh zona
Ši zona yra labiausiai paplitusi šaldytuvuose, kadangi tai nėra tikroji 0 °C zona, o jos pakaitalas. Šiame stalčiuje temperatūra nesiekia 0 °C, o yra artima šiai temperatūrai. Maisto produktai neišsilaikys taip ilgai švieži, palyginus su 0 °C zona, tačiau tikrai išsilaikys šviežesni net 2 kartus ilgiau nei dedant ant įprastos lentynos. Fresh zonoje temperatūra yra 2 °C žemesnė nei šaldytuve, pavyzdžiui, Jūs nustatėte šaldytuvo temperatūrą ties +3 °C, tai Fresh zonoje bus +1 °C, o tik nustačius temperatūrą ties +2 °C, Fresh zonoje – bus 0 °C. Nustačius tinkamą šaldytuvo temperatūrą, į šį stalčių galima dėti ne tik mėsą ar žuvį, tačiau ir daržoves.
Automatic Šaldytuvai su automatiniu atitirpinimu.
Šaldytuvo šaldiklyje nuolat kaupiasi ledas, dėl kurio periodiškai reikia atitirpinti šaldytuvą. Viršutinėje dalyje ant galinės sienelės kaupiasi drėgmės ląšeliai, kurie subėga į specialią talpą ir vėliau yra iš jos išgarinami. Šios technologijos šaldytuvus reikia atitirpinti kuo dažniau, kitu atveju metinės elektros sąnaudos ženkliai išaugs, dėl ledo susikaupiančio šaldiklyje.
Privalumai:
1. Patraukli kaina.
2. Viršutinėje šaldytuvo dalyje susidaro drėgmės ląšeliai, kurie garantuoja maksimalų drėgmės lygį, kad maisto produktai nebūtų išsausinti.

Kad šaldytuvas ilgai tarnautų

„Jokiu būdu negalima į šaldymo įrenginį dėti šilto, juo labiau – karšto maisto, nes dėl garų apšerkšnija garintuvas. Netyčia prilaisčius ar atsiradus bet kokių skysčių šaldytuve, patariama juos kuo greičiau iššluostyti kempine ar šluoste.

Jei pastebite, kad šaldytuvo ar šaldiklio durelės netinkamai užsidaro, skubiai pakeiskite durelių sandariklius. Stenkitės ilgam nepalikti atidarytų šaldytuvo durelių ir dažnai jų nedarinėti. Šiltas oras patenka į įrenginio vidų, o tada be reikalo turi įsijungti kompresorius.

Daug energijos sutaupysite (taip pat pailginsite šaldytuvo ar šaldiklio tarnavimo laiką), jei pastatysite prietaisą vėsioje vietoje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių bei šilumos šaltinių (orkaičių, radiatorių).

Virš kiekvieno šaldytuvo durelių yra reguliavimo skritulys su skaičiais nuo 1 iki 5 (ar 7). Daug kas mano, kad ant kuo didesnio skaičiaus pasuksi rankenėlę, tuo geriau šaldys. Tai klaidinga nuomonė. Rankenėlę statykite ant ne didesnės, nei 3 atžymos, antraip šaldytuve tik kaupsis daugiau ledo. Tas reguliatorius – ne temperatūrai reguliuoti. Ją galima pasirinkti tik naujesniuose šaldytuvuose su elektronine įranga.

Šaldytuvas į tinklą turi būti įjungtas tik į atskirą jam skirtą rozetę, ir jokiu būdu ne į prailgintuvą su daugeliu rozečių. Šiuo atveju rizikuojate sugadinti prietaisą.

KOMENTARAI

WORDPRESS: 1
  • komentaras-avataras

    Naudingas straipnis, pagrindinė informacija trumpiai ir aiškiai vienoje vietoje. Nulinės ir šviežumo zonos atrodė bereikalingas dalykas, kad tik šaldytuvą padaryti brangesniu. Tai dabar supratau kam tai skirta ir pagalvojau, kad man praverstų tai. Bešeršknė technologija man būtina, nes tikrai yra labai patogu ir ramu, kai nesikaupia ledas kameroje.