Lietuvoje sėkmingai auga ir dera įvairiausių spalvų saldžiomis kvapniomis kekėmis pasidabinę vynmedžiai. Puikios maistinės ir vaistinės, bei gydomosios vynuogių savybės niekam nekelia abejonių. Tad vis daugiau atsiranda norinčiųjų jas auginti. Nors Lietuvos klimatas vynuogininkystei ne itin palankus ( trūksta saulės šviesos ir šilumos), tačiau pasirinkę tinkamą vietą ir veislę, sodininkai mėgėjai gali užsiauginti skanių ir ekologiškai švarių uogų.
Susiruošus auginti vynuoges, reikia pasirinkti tinkamą sodinuką. Parduotuvėse dažnai parduodami iš Lenkijos atvežti, šios šalies pietuose išauginti augalai. Lietuvos klimatas šaltesnis, dėl to šaknys gali pašalti, augalas bus diskonforto būklėje, skurs ir normaliai neaugs. Geriausia sodinukus pirkti iš Lietuvos sodininkų mėgėjų.
Vynuogių veislės
‘GALACHAD’ – labai ankstyva (Lietuvoje sunoksta apie rugsėjo 1-7d.) desertinė veislė. Atsparumas šalčiui iki -25°C (Lietuvoje žiemai reikia pridengti). Ši nauja veislė pakėlė labai ankstyvų vynuogių kartelę – iki šiol dar nebuvo tokių stambiauogių veislių, kurios sunoktų taip anksti, o jų priežiūra būtų paprasta. Iš kitų labai ankstyvų veislių išsiskiria ypač stambiomis uogomis ir kekėmis. Skonis taip pat labai geras, vaisiškas, geras saldumo ir rūgšties balansas, uogos mėsingos. Ūgliai medėja gerai. Atspari ligoms ir gana atspari šalčiui (staigiems temperatūros pokyčiams). Galima sakyti, jog tai – veislė beveik be trūkumų. Net ir pirmieji derliai būna daug žadantys.
‘GAROLD’ – labai ankstyva (Lietuvoje sunoksta apie rūgpjūčio 25d. – rugsėjo 5d. ) desertinė veislė. Atsparumas šalčiui iki – 24°C (Lietuvoje žiemai pridengti). Tai nauja rusiška veislė. Viena skaniausių veislių mūsų vynuogyne. Uogos sunoksta labai anksti (Lietuvoje rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje). Kekės vidutinio dydžio ir tankumo, uogos ovalios, geltonai gintarinės spalvos, uogos vidutinio dydžio. Minkštimas sultingas, mėsingas. Skonis labai geras, lengvas muskato aromatas, odelės valgant nesijaučia. Paragavus sunku patikėti, kad tokios skanios vynuogės gali augti Lietuvoje. Parduotuvių lentynose nieko panašaus tikrai nerasite. Sukaupia daug cukraus 19-20 g / 100 ml. Ūgliai gerai medėja. Veislė gana atspari ligoms. Derlių reikėtų riboti, kad sunokusios uogos pasižymėtų išskirtinėmis savybėmis. Jei nuo pat pradžių leisite auginti labai daug kekių – skonis gali prastėti ir uogos mažėti.
‘MUSCAT BLEU’ – Vidutinio ankstyvumo (Lietuvoje sunoksta apie rugsėjo 10-20d.) desertinė veislė. Atsparumas šalčiui: iki 26°C (Lietuvoje žiemai pridengiamos). Ypač skanaus ir gaivaus muskato skonio, atspari ligoms, nereikli veislė! Kekės netankios, vidutinio dydžio. Uogos vidutinio dydžio, minkštimas traškus, bet sultingas. Odelė tvirta. Kauliukai gana stambūs, bet skonis tai kompensuoja su kaupu. Derlinga, derėti pradeda anksti. Pakankamai ankstyva – Rytų Lietuvoje sunoksta atvirame grunte apie rugsėjo vidurį, bet uogos gali kabėti iki pat spalio šalnų. Tinka ir desertui, ir sultims ar muskatinio, rausvo vyno gamybai.
‘KIŠMIŠ NR. 342’ – Labai ankstyva (Lietuvoje sunoksta apie rugpjūčio 15 – rugsėjo 5 d.) besėklė veislė. Atsparumas šalčiui: iki – 25°C (Lietuvoje žiemai reikia pridengti). Ši veislė – vaikų džiaugsmas. Viena ankstyviausių besėklių veislių. Sukurta Vengrijoje, bet labai gerai prisitaikė ir prie šiaurietiško klimato. Lietuvos vynuogynuose sunoksta vienos iš pirmųjų (pradedamo valgyti rugpjūčio pabaigoje). Uogos skanios, saldžios; rudimentų uogose beveik nepasitaiko. Kekės simpatiškos, vieno dydžio, su sparneliu. Ūgliai gerai medėja. Augi ir labai derlinga. Tinka ir razinoms gaminti. Genint rekomenduojama palikti ilgesnius ūglius.
‘JUPITER’ – Vidutiniško ankstyvumo. (Lietuvoje sunoksta apie rugsėjo 15-25 d.) besėklė veislė. Atsparumas šalčiui iki -27°C (žiemai reikia pridengti). Nauja, labai perspektyvi veislė iš JAV. Muskatinė ir besėklė! Perkelta į Ukrainą ir Lenkiją, sulaukė didelio pasisekimo. Uogos – vienos stambiausios iš visų besėklių veislių, gražios pailgai ovalios formos, raudonai mėlynos spalvos. Skonis labai geras, lengvai muskatinis, vaisiškas. Pradeda derėti anksti ir derlius gausus. Uogos netrūkinėja ir gali kabėti iki pat šalnų. Gana atsparios greitiems temperatūros pokyčiams.
‘SOMERSET SEEDLESS’ – Labai ankstyva (Lietuvoje sunoksta apie rugpjūčio 25 d. – rugsėjo 5 d.) besėklė veislė. Atsparumas šalčiui – 35°C (žiema galima nedengti). Atspariausia šalčiui iš visų besėklių vynuogių veislių, sparčiai populiarėjanti Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Kekės ir uogos gan smulkios, tačiau vynuogės besėklės, labai saldžios. Pasižymi ryškiu žemuogių aromatu. Ligos pakankamai atspari. Ankstyva ir derlinga. Sunokusios uogos gali ilgai kabėti. Jei žydi esant lietingiem ir šaltiem orams – derlius gali būti mažesnis. Viena vertingiausių šalčiui atsparių rūšių mūsų klimatui. Tiesiog būtinas pasirinkimas auginti bent vieną sode, nes jei buvo nekokie orai ir kitos vynuogės neduoda derliaus – šita veislė kompensuoja su kaupu.
‘SOLARIS’ – Labai ankstyva (Lietuvoje sunoksta, valgymui rugsėjo 5 d., vynui skinama šiek tiek vėliau 10-20 d.) vyninė veislė. Atsparumas šalčiui iki – 25°C (Lietuvoje reikia pridengti žiemai). Tikrai verta išbandyti! Tai yra pati tinkamiausia veislė skirta baltojo vyno gamybai Lietuvoje. Nors sukurta Freiburge, Vokietijos vyndarystės institute, dėl savo išskirtinio ankstyvumo, populiarumo sulaukė Skandinavijoje, Lenkijoje ir kitose šiaurės šalyse. Vynai gaminami įvairių stilių – sausi, pusiau saldūs ar net natūraliai saldūs. Ypač daug cukraus sukaupiančios vynuogės nepraranda reikiamo rūgšties balanso, todėl vynas gaunasi išties subalansuotas. Lietuvos sąlygomis net ir vėsią vasarą sukaupia ne mažiau 22 g / 100 ml. cukraus, todėl gaminant vyną, papildomai dėti cukraus nereikia. Labai skani ir kaip desertinė, jei netrikdo uogų dydis ir kauliukai. Ši veislė nuo 2013 metų ir vis dar skina čempionatų prizines vietas.
‘MARQUETTE’ – vidutiniškai anstyva. (Lietuvoje vynui sunoksta rugsėjo 25-30 d.) vyninė veislė. Atsparumas šalčiui iki -37°C (žiemai dengti nereikia). Garsios ‘PINOT NOIR’ veislės anūkė, kilusi iš šalčiu pasižyminčios Minesotos valstijos, JAV. Ši pakankamai nauja veislė suteikia labai didelių vilčių, kad ir šiaurietiškos šalys galės pradėti gaminti išties padorų, raudonųjų vynuogių vyną, net nedengiant vynmedžių žiemai. Lietuvos vyndariai tiesiog giria šitą veislę, nes jis atlaiko net ir didelius šalčius. Jai verslininkams ir sodininkams yra labai patogu, nes galima tikėtis, kad vynuogės duos derlių iš metų į metus. Jos taip pat labai atsparios grybinėms ligoms ir jų principe nereikia papildomai purkšti. Šie vynmedžiai mėgsta būti formuojami pusiau į viršų, todėl tinka tradiciniai vynmedžių formavimo būdai. Šių vynuogių vynas pasižymi specifiniu ir išskirtiniu aromatu. Dėl jo intriguojančio skonio jis yra labai paklausus pietinėse šalyse, kur klimatas yra ženkliai šiltesnis ir šios vynuogės ten neįgauna tokio aromato.
LIETUVIŠKOS VYNUOGIŲ VEISLĖS
Lietuviškos veislės pasižymi atsparumu mūsų klimato zonai ir jos orams. Puikiai kenčia drėgmę, sąlyginai trumpas vasaras ir ilgą vėsesnio oro periodą. Pirmuosius 2 metus rekomenduojama žiemai pridengti ir gausiai genėti, kad augtų šaknynas.
‘VARDUVA’ – Tai veislė, nuo kurios turėtų prasidėti pažintis su lietuviškomis vynuogių veislėmis. Pati atspariausia šalčiams ir grybinėms ligoms. Nereikalauja daug priežiūros. Uogos labai skanios, su švelniu muskatinių prieskonių aromatu. Ragaujant net nesuprastum, kad ši veislė yra išvesta Lietuvoje. Uogos vidutinio dydžio, saldžios ir labai skanios. Sunoksta rugsėjo antroje pusėje, tačiau jei namuose yra vaikų – pilno sunokimo dažniausiai nesulaukia. Pats krūmas taip pat labai dekoratyvus ir tinka kiemo apželdinimui.
‘GAILIŪNĖ’ – Pati ankstyviausia Lietuviškų vynuogių veislė. Sultingomis, saldžiomis, žemuogių aromato uogomis. Jomis galima pradėti mėgautis jau rugpjūčio viduryje. Savidulkė veislė, puikiai tinkanti apželdinimui. Greitai auga. Tinkamai genint formuojasi labai palankiai ir kiemui suteikia Itališko dizaino elementų. Labai nereikli veislė.
‘GAILIŪNO ŠASLA’ – Ankstyva ir labai derlinga veislė. Kekės labai didelės ir gražios, vynuogės vidutinės ir didelės. Skonis neutralus, gaivinantis. Puikiai subalansuotas rūgštingumas ir cukraus kiekis. Krūmas auga labai gerai, nesutankėja, todėl vasarą nereikia skirti daug laiko jį genint. Kiekvienais metais labai gausiai dera. Žiemai rekomenduojama prilenkti prie žemės. Pumpurai pavasarį sprogsta šiek tiek vėliau nei kitų vynuogių, todėl reikia neišsigąsti, kad neiš žiemojo. Vėlyvas pumpurų sprogimas apsaugo nuo pavasarinių šalnų, todėl derliaus sulaukiama beveik visais metais. Puikiai tinka vyno gamybai.
‘JADVYGA’– Viena atspariausių šalčiui ir ligoms. Uogos tamsiai raudonos arba violetinės. Labai mėsingos. Uogos pasižymi labai geru skoniu ir yra saldžios. Vynuogė nėra savidulkė, todėl reikia sodinti poromis su tokiu pačiu metu žydinčiomis veislėmis. Gali puikiai augti atvirame lauke, žiemoja be priedangos, sunokina uogas kasmet. Sunoksta rugpjūčio viduryje. Vynmedis auga vidutiniu tempu. Ši rūšis vadinama viena iš patikimiausių ir stabiliausių veislių. Nuo jų rekomenduojama pradėti tiems, kas turi minimalias vynuogių auginimo žinias ir patirtį.
‘VIKTORIJA’ – Labai derlinga veislė. Uogos tamsiai raudonos ir mėsingos, labai gero skonio, saldžios ir gražios. Uogas sunokina rugpjūčio viduryje. Vynmedis nėra savidulkis, todėl reikia sodinti kartu su kitais medžiais. Labai atspari ligoms ir šalčiui. Žiemoje be dangos. Minimali priežiūra. Formuojama standartiniais genėjimo metodais, bet puikiai jaučiasi ir šiek tiek apleista. Megstama vaikų, bei praskrendančių paukščių.
‘VOSTORG’ – Desertinių vynuogių veislė. Uogos gaivios saldžios, mėsingos, stambios, pailgos formos. Sunokusios būna švelniai gelsvos. Mėgautis šiomis didelėmis kekėmis galima rugsėjo pradžioje. Išsiskirianti turbūt vienu didžiausiu Lietuviškų veislių derlingumu. Deri kiekvienais metais, o kekės gali sverti iki 700 g. Atspari šalčiui, tad pridengti nereikia. Uogas galima valgyti ir daryti išties puikų vyną. Vynmedis mėgsta būti tinkamai genimas ir prižiūrimas, o už tai atsilygina įspūdingu derliumi.
‘VENUS’ – Besėklė veislė. Tamsiai mėlynos uogos pasižymi gaiviu skoniu ir puikiu aromatu. Apvalios uogos sirpsta kūgiškose kekėse, kurios ne tik skanios, bet ir dekoratyvios. Veislė puikiai tinka apželdinimui ne tik dėl spartaus vynuogių augimo, bet ir dėl dekoratyvių lapų. Vynmedžio šaknis kasmet reikia pridengti su pjuvenomis ar durpėmis.
‘TALIZMAN’ – Desertinė, įspūdingo dydžio ir skonio vynuogių veislė. Uogos ypač didelės, žalios, sultingos ir mėsingos, dailios, ovalios formos, sveria iki 16 g. Kekės gali sverti net daugiau nei 1 kg. Šios uogos sunoksta rugsėjo viduryje. Veislė nėra visiškai pritaikyta mūsų sąlygoms, tad žiemą reikia pridengti, o vasarą – gausiai genėti. Vis dėl to dėl tokios sodo puošmenos tai yra niekis, nes kai atvykus svečiam pateiksite vieną vynuogės kekę, kuris netelpa į du delnus – niekas negalės patikėti, kad tai užaugo pas jus kieme.
Vynmedžiams reikia erdvės
Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad vynmedį užtenka pasodinti, ir viskas, derlius pats kris į kibirus. Vienoje 10 metrų vynuogyno eilėje gali augti tik vienas arba du vynmedžiai ir to pakanka. Senesni gali būti nuolat atnaujinami. Vynuogės rūpestingai genimos. Vienam vynmedžiui reikia penkių metrų į kairę ir penkių į dešinę. Tada augalą galima lengvai formuoti. Patariama auginti ant atramų, formuojant vadinamas rankoves. Vynuogynas turi persišviesti jeigu auginame uogas o ne lapus, negalime leisti klestėti džiunglėms.
Kai kurie šiaurinėse šalyse gyvenantys vynuogių augintojai pirmaisiais metais apskritai sodinukų nepersodina į atvirą gruntą, o laiko juos mobiliose talpyklose (pvz. kibiruose), pusiau užkastuose į žemę. Rudenį tos talpyklos su sodinukais perkeliamos į rūsį, o vėlų pavasarį jie jau sodinami į dirvą. Tokie sodinukai vaisius duoti pradeda anksčiau.
Vynuogių dauginimas
Kiekvienas, auginantis nors vieną vynmedį, gali ji dauginti. Tai labai paprasta. Vynmedžiai greitai įsišaknija, šakomis palietę drėgną, purią žemę. Tvarkingo sodininko rūpestis — kad vynmedis nepavirstų krūmu su daugybe nežinia iš kur augančių stiebų, taigi reikia valdyti jo savaimines pastangas daugintis pačiam.
Atlankos – vaikų žaidimas jei vynmedis tvarkingai prižiūrimas, ir visos jo šakos pakeltos aukštyn, dauginimui atlankomis reikia tik „paleisti” vieną kitą jauną šakelę. Šalia vynmedžio patogu iškasti 20-30 cm gylio duobutę, pripilti gerai perpuvusio komposto ir daržo žemės mišinio. Į tokią duobutę nukreipiama žemai auganti, sveika vienmetė šakelė. Negiliai duobutėje šakelė prispaudžiama (tam naudojami dvišakiai pagaliukai arba plastikiniai smaigai) ir užpilama 5—8 cm tokio pat žemių mišinio sluoksniu. Viršūnė paliekama užlenkta aukštyn, o atkarpoje nuo duobutės iki vynmedžio kamieno ar storesnės šakos išskinami visi pumpurai. Dabar svarbiausia — kad žemė toje duobutėje visą laiką būtų drėgna ir šilta.
Iš žemėmis užpiltos šakelės dalies vystysis šaknys ir nauji ūgliai. Norint paspartinti šį procesą, šakelės dalyje tarp duobutės ir vynmedžio užveržiamas vielos žiedas. Vasarą, ūgliui storėjant, jis pats užsiveržia dar labiau, ir tai neleidžia maisto medžiagoms laisvai grįžti į storesnes šakas. Sutrikus maisto medžiagų judėjimui, greičiau vystosi naujos šaknys ir ūgliai.
Jei prilenkta šakelė suformuoja daug ūglių, paliekami tik geriausi. Jie pakeliami augti aukštyn, o kiti — išlaužomi. Rudenį, kai nauji ūgliai sumedėja, atlanką laikas iškasti, apžiūrėti ir Sukarpyti į kelis stiprius sodinukus. Pirmąją žiemą jie turėtų būti saugomi nuo šalčio.
Dauginimas sumedėjusiais ūgliais — pats populiariausias būdas. Jis paprastas, o jaunų augalų galima užsiauginti pakankamai daug.
Svarbiausia – dauginimui atrinkti Sveikus (nepažeistus netikrosios ar tikrosios miltligės) ir derlingus vynmedžius. Kasmet, genint motininius augalus, lieka daug nukirptų šakų. Rudenį, kai nukrenta lapai, genint vynuoges imamos stipriausios, gana ilgos atkarpos būsimiems sodinukams. Kiekviena — maždaug 60-70 cm ilgio, turinti 6-7 pumpurus. Trumpos šakelės netinka, nes ilgesnės stiebų atkarpos geriau laikosi, neišdžiūsta. Vėliau jos saugomos rūsyje, apie 1-5 °C temperatūroje.
Jei vynmedis tvarkingai prižiūrimas, ir visos jo šakos pakeltos aukštyn, dauginimui atlankomis reikia tik paleisti vieną kitą jauną šakelę.
Žiemos pabaigoje, vasario mėnesį, gerai išsilaikiusios šakelės sukarpomos mažesniais gabaliukais (30-40 cm), turinčiais po 2-3 pumpurus. Apatinis pjūvis pjaunamas iškart po bambliu (sustorėjimu, kur buvo prisitvirtinęs lapas), o viršutinis — 2 cm virš bambilio. Kad auginiai „pablustų”, jie vienai ar dviem paroms pamerkiami į vandenį įprastoje kambario temperatūroje.
Po to auginiai po vieną sodinami į vazonėlius. Šaknijimui naudojamas substratas, kurį sudaro lygiomis dalimis sumaišytos durpės ir smėlis. Jaunas sodinukas pradžioje neturi šaknų – jis išsprogsta ir auga iš gabaliuko seno sumedėjusio stiebo, taigi pradžiai jis visada turi reikalingų maisto medžiagų.
Šaknys formuojasi vėliau. Augdami ūgliai intensyviai naudoja sename stiebe esančias maisto medžiagas, todėl, norint papildyti jų atsargas, galima sodinukus purkšti silpnu trąšų tirpalu. Šaknys sėkmingai vystosi tik šiltoje aplinkoje, todėl jiems šilumos taupyti negalima. Jei vazonas bus mažas, neišsivystys pakankamai šaknų, ir pasodintas vynuogės sodinukas neaugs.
Jaunas sodinukas neturi šaknų, jis auga iš gabaliuko seno sumedėjusio stiebo, todėl pradžiai jis visada turi reikalingų maisto medžiagų.
Sodinukams reikalingi gilūs vazonai su derlingu substratu, į kurį įmaišoma kompleksinių trąšų, turinčių mažiau azoto, daugiau fosforo ir kalio.
Jei sodinukas gerai įsišaknijęs, jis turi turėti nemažai šaknų.
Pasodinti reikia giliau, kad didžioji dalis miegančių pumpurų atsidurtų žemėje. Bet kuriuo atveju, žiemai pasodintas sodinukas bus pridengtas, tad, jei nušals viršutinis pumpuras, atsibus miegantys pumpurai, ir iš jų išaugs nauji ūgliai.
Vasaros pradžioje stiprius sodinukus galima persodinti į paruoštas duobes sode. Dauguma mano, kad, pasodinus 2-3 metų amžiaus sodinuką, jis geriau augs. Deja, viskas prasideda „nuo nulio”, nesvarbu, kokio amžiaus sodinuką bepasodinsi.
Jei liko vasarą nepasodintų vynmedžių sodinukų, pasirūpinkite jų saugiu žiemojimu. Nedidelį kiekį augalų su vazonėliais saugiausia nunešti į rūsį, kur laikosi 0-5°C temperatūra. Jei nėra tokios galimybės, sodinukus su visais vazonais galima užkasti žemėje sode. Didesnį kiekį sodinukų sustatykite užuovėjoje ant žemės (nuo žemės eina šiluma), metūglius patrumpinkite iki 3—4 pumpurų. Sodinukai dengiami eglišakėmis, tada užklojami keturiais sluoksniais agroplėvelės. Jei žiemą daug sniego, juo užberiama iš viršaus. Jei užeina atodrėkis, viskas skubai atidengiama, kad neiššustų.
Kuo šaltesnė žiema, tuo geriau peržiemoja sodinukai.
Vynmedžiai mėgsta lengvą dirvą
Pasirinktos veislės vynmedį reikia sodinti taip pat rūpestingai, kaip ir vaismedį. Šie pietų kraštų augalai mėgsta lengvą smėlio ar žvyro dirvą. Per trąši, sunki molio dirva jiems netinka. Kuo daugiau gyvos išjudintos žemės, tuo geriau. Sunkioje žemėje būtinai reikėtų iškasti ne mažiau kaip l kub.m duobę. Būtinai įdėti perpuvusio mėšlo ir kompostinės žemės, galima įberti kalio ir fosforo trąšų. Prie pastatų sienų duobės kasamos 30-40 cm atstumu nuo sienos, siekiant išsaugoti jos sukauptą šilumą. Sodinami 60-80 cm ilgio ūgliai turi būti sveiki, ne mažiau kaip 8 mm storio. Duobės viduje įbedamas kuoliukas. Imami vienas arba du ūgliai. Sodinant apatiniai jų galai dedami duobės sienų šonuose, išlenkiant į duobės kampus. Viršutiniai galai pririšami prie kuoliuko ir užpilama žemėmis, žemės paviršiuje paliekant du pumpurus. Vienas ūglis yra atsarginis. Jei prigyja abu, tai vienas iškasamas ir sodinamas į kitą vietą. Sodinukai, išaugę iš tokių ūglių, gerai vystosi ir trečiaisiais metais gali subrandinti pirmąsias uogas. Vynmedžiai turi gerai išvystytą šaknų sistemą ir yra gana nereiklūs dirvai. Svarbu tik žiūrėti, kad dirvožemis nebūtų per rūgštus. Optimaliausias pH nuo 5,5 iki 6,0, ne mažiau 5. Tinkamiausia vieta vynmedžiams sodinti yra šlaitai su nuolydžiu į pietų pusę, apsaugoti nuo šiaurės ir šiaurės vakarų vėjų. Pietvakarinėje pusėje geriau auginti vėlyvąsias veisles, pietrytinėje – ankstyvąsias. Žemose vietose pasodintiems vynmedžiams, pradėjus sprogti pumpurams, žalos gali padaryti pavasarinės šalnos. Vieta paruošiama taip, kad augalų šaknys ilgą laiką būtų gerai aprūpintos drėgme bei maistingomis medžiagomis. Gruntiniai vandenys turi būti ne mažiau kaip 1,5-2 m nuo dirvos paviršiaus.
Tręšimas
Kad vynuogių auginimas būtų sėkmingas, svarbiausi elementai yra kalis ir fosforas, o šie elementai nėra kažkokie ypatingi ar reti, kad reikėtų dirbtinai jų papildyti. Vynuogės turi gilias šaknis ir daugelį elementų įsisavina iš giliųjų dirvos sluoksnių. Todėl tik retais atvejais reikia rimtesnio kalio ar fosforo papildymo.
Apskritai vynuogės yra gana nereiklus augalas. O dabar selekcija jau pažengusi taip į priekį, kad ir veislių atsiranda vis atsparesnių – tiek netinkamoms aplinkos sąlygoms, tiek ligoms. Žiemų, kuriose temperatūra nukrenta žemiau negu iki -25 laipsnių, jau būna išties nedaug, tad išvesti vynuogių hibridai puikiausiai auga Lietuvoje. Be abejo, gali atsitikti visokių dalykų gamtoje, nuo kurių nesi apsaugotas. Lygiai taip pat ir pietiniuose kraštuose, kur kartais iškrenta kruša arba dėl sausros išdžiūsta ištisi laukai.
Sodinukai laistomi vieną kartą gegužės viduryje; į kibirą drungno vandens įberiama 60 g azoto trąšų ir išmaišoma; vienas kibiras vienam sodinukui (palaukti, kol vanduo susigers, paskui supilamas dar vienas ar du kibirai vandens, o susigėrus sodinukai apmulčiuojami); antrą kartą laistoma tik vandeniu liepos pradžioje; azoto trąšomis dar kartą tręšiama po metų. Kitomis trąšomis po sodinimo tręšiama po 2-3 metų.
Vynuoges būtina genėti
Kuo daugiau genėsite, tuo vynuogės geriau atrodys ir geriau derės. Tačiau tai nereiškia, kad reikia rinktis – tikrai galima suderinti ir skonį, ir grožį. Karpomos vynuogės išties gerai atrodo, jų šakos auga proporcingai, o ir kabančios vynuogių kekės prideda savo šarmo. Lapai niekur nedingsta, tereikia iškirpti tam tikras šakas, o dėl to gražus ir kompaktiškas augalas nė kiek ne blogiau atrodo.
Pirmaisiais metais vynmedis turi turėti tik vieną stiprų stiebą (iki 1 m ilgio). Mūsų klimato sąlygomis jis visą laiką nori augti, o to leisti negalima – tegul vystosi šaknys, nes būtent nuo jų priklausys ateities derlius, augalo atsparumas ir pajėgumai. Tad viršūnę nuskabome. Vienas lapas “dirba” apie 70-80 dienų, po to ima senti. Jauni lapai sunaudoja daug maisto medžiagų, todėl jie nereikalingi. Nebijokite gausiai praretinti vynuogių lapus pradedant nuo jaunų lapų.
Jei rugpjūtį leisite vynmedžiui eikvoti jėgas ir maistines medžiagas jaunų lapų auginimui, jis nespės sumedėti ir žiemą nušals. Tad būtina nugnybti viršūnę ir jaunus lapus, kad žaliuotų tik seni.
Vynmedžio lapus galima suskirstyti taip: apačioje – pensininkai, atidirbę 70-80 dienų, virš jų – darbininkai, o viršuje vaikai. Šiuo atveju mums labai svarbios dvi grupės, o trečioji nebereikalinga. Stiebas sumedėja tik 10-15 cm. Artėjant žiemai, kai nukrenta lapai, jo viršutinė dalis nupjaunama, o apatinė dalis paliekama su 3-4 pumpurais.
Antramečių ir trečiamečių vynuogių genėjimas
Antraisiais metais iš paliktų pumpurų leidžiamas vystytis dviem stipriausiems ūgliams. Iki liepos jie jau turi po 12-14 lapų (tiek susidaro maždaug per 5 savaites). Viršūnės nugnybiamos, ir jie abu palenkiami horizontaliai, į skirtingas puses, pririšant prie metalinių vielų.
Visą rugpjūtį ir rugsėjį šie ūgliai auga horizontaliai. Tai – labai svarbu. Kai jie palenkiami, maisto medžiagos pasiskirsto tolygiai. Kad ūgliai augtų tiesiai, jie rišami prie vielų. Jei ruduo šiltas, pradeda augti nauji pažastiniai ūgliai su jaunais lapais. Tad būtina nugnybti viršūnes, paliekant tik vieną pumpurą (lapą).
Trečiaisiais ir vėlesniais metais vynmedžiai genimi be perstojo. Vertikalūs stiebai nuolat leidžia pažastinius ūglius (dar vadinamus posūniais), kuriuos reikia trumpinti. Pirmą kartą nukerpamos jų viršūnės ir paliekami 2-3 lapai. Po savaitės ar kiek vėliau ūgliai vėl ištįsta, ir juos vėl reikia patrumpinti, dabar jau paliekant dar vieną lapą. Kiek vieną kartą pakartotinai trumpinant paliekamas po papildomas lapas, tad stiebai rudenį būna gan ilgi. Jei pažastinių ūglių netrumpinsite, jie sunaudos labai daug maistinių medžiagų, ir vynmedis nepasiruoš kitų metų žydėjimui.
Iš horizontalių stiebų išaugantys vertikalūs ūgliai dera, ant jų formuojasi žiediniai pumpurai ir noksta uogos. Jei veislei būdingos didelės vynuogių kekės, reikia riboti žiedynų arba užuomazgų skaičių, kad augalas subrandintų dideles uogas.
Vynmedžių paruošimas žiemai
Vynuogės Lietuvoje puikiai auga ir dera, jei pasirenkamos geros veislės. Rekomenduojamos auginti tokios, kurių nereikia žiemą dengti. Pirmaisiais, antraisiais metais po pasodinimo sodinukus reikia rūpestingai paruošti žiemai. Užkloti lapais, durpėmis, paskui dar pridengti eglišakėmis. Gerai, jei ant viršaus padaromas dvišlaitis stogelis, kad per atlydžius augalai negautų drėgmės. Tam tiktų ir sena medinė dėžė. Svarbu, kad jaunas vynmedis būtų apsaugotas nuo temperatūros svyravimų, kurie dažniausiai pakenkia augalams. Vilniaus krašte gyvenantiems reikėtų ieškoti itin atsparių šalčiams vynmedžių. Iš ankstyvųjų veislių – „Tambovskij belyj“. Vynmedžiai sodinami pavasarį, bet sodinimui dera ruoštis jau rudenį, kai prinoksta vynuogės.
KOMENTARAI