Kaip auginti braškes

Nors braškė laikoma nereikliu augalu, tačiau kad turėtume šių gardžių ir naudingų uogų gausų derlių, vis dėlto reikia žinoti keletą pagrindinių sodinimo ir priežiūros ypatumų.  Braškės vertinga kultūra, jų uogos prinoksta pirmojoje vasaros pu­sėje, kai dar nėra šviežių vaisių ir mažoka daržovių. Pasodintos pradeda derėti pirmaisiais metais, o antraisiais jau gerai dera.

Uogos skanios, turi daug vertingų medžiagų: vitamino C, P aktyvių junginių, folinės rūgšties, kumarino, geležies, fosforo, cukraus, rūgščių. Jos vartojamos šviežios ir šaldytos, be to, tinka uogienėms, džemui ir vynui gaminti.

Dirvos paruošimas.

Braškes galima auginti įvairiame dirvožemyje, ta­čiau geriausiai joms tinka silpnai rūgštūs (pH 5-6) priesmėliai ir lengvi bei vidutinio sunkumo priemoliai. Braškės vienoje vietoje auga keletą metų, todėl, veisiant braškyną, labai svarbu išnaikinti daugiametes piktžoles, supūdyti (jei yra) velėną ir gerai patręšti dirvą.  Jei braškes numatoma sodinti vasarą, juodasis pūdymas laikomas nuo pavasario, o jei pavasarį – nuo praeitos vasaros vidurio arba ištisus metus. Palikus juodąjį pūdymą, tuoj pat kiekvienas jo kvadratinis metras patręšiamas 6-8 kg organinių trąšų (mėšlo, komposto arba perpuvusių durpių), 60 g superfosfato ir 20 g kalio chlorido. Trąšas paskleidus, dirva ariama arba perkasama 30 cm gyliu. Po to, iki braškių sodinimo, dirva purenama keletą kartų. Pavėlavus patręšti, trąšas reikia paskleisti ir dir­vą perkasti nors prieš 2-3 savaites iki sodinant.
Braškių sodinimas
Mūsų šalyje braškės dažniausiai sodinamos vasarai baigiantis (nuo rugpjūčio iki rugsėjo vidurio). Jei yra daigų, braškes ga­lima sodinti ir liepos mėnesį. Anksčiau pasodinus galima tikėtis didesnio derliaus pirmaisiais metais. Vėlai pasodintas braškes prieš žiemą reikia gerai apdengti. Jas galima sodinti ir anksti pavasarį, kai tik pakankamai pradžiūsta žemė.

Sodinimui – imami sveiki daigai iš specialių motininių braškynų. Jei daigų įsigyjama mažai, kitais metais jų galima pasidauginti patiems. Veis­linius augalus reikia gerai mulčiuoti kompostu arba durpėmis bei laistyti. Geriausi daigai išauga pirmamečiame braškyne, tačiau sodinimui taip pat tinka daigai ir iš antramečio braškyno. Stiprūs, gerai įsišakniję daigai so­dinami į pastovią vietą, silpnai įsišakniję – tankiai (5×10 cm atstumais) į labai gerai paruoštą dirvą, dažnai laistomi ir, tik kai gerai įsišaknija, persodinami į pastovią vietą.

Neužmirkstančiuose plotuose braškes patariama auginti lygioje dirvoje. Braškės sodinamos viena eile arba dvieiliu bei trieiliu juostiniu būdu. So­dinant viena eile, tarpueilių plotis mėgėjų soduose – 60 cm, atstumai tarp daigų eilėse – 20 cm (1 m² – 8 kereliai).

Braškių daigai sodinami truputį giliau, negu augo daigyne, tačiau tokiame gylyje, kad, dirvai susigulėjus, daigų šaknys neišlįstų iš žemės. Taip pat negalima sodinti per giliai. Braškes sodinant mechanizuotai, dažnai daigai pasodinami į vagutės dugną ir palaisčius arba smarkiai palijus jų viršūninis pumpuras (šerdelė) užpilamas žemėmis, tuomet daigai skursta arba visai žūva. Jeigu taip atsitinka, būtina šerdeles tuoj pat atkasti. Geriausia braškes sodinti vėsesniu, lietingu oru, o jei dienos karštos ir saulėtos – vakare, pašalinus visus didesnius lapus. Palaistykite vagutes prieš daigų sodinimą arba tuoj pasodiną. Kad negaruotų drėgmė ir geriau prigytų, patartina palaistytus pamulčiuoti durpėmis.

Auginant braškes juostiniu būdu, tarp juostų reikia palikti 70 cm at­stumus. Auginant dvieiliu juostiniu būdu, atstumai tarp eilių juostose paliekami 40 cm, tarp augalų eilėse – 20 cm (į ilginį juostos metrą sodi­nama 10 daigų). Auginant braškes trieiliu juostiniu būdu, tarp eilių juostose paliekama 30 cm, o tarp augalų eilėse – 25 cm atstumai (į ilginį juostos metrą sodinama 12 daigų). Galima eilutes išdėstyti ir skersai juos­tų.

Užmirkstančiose dirvose braškėms daromos lysvės, kuriose daigai sodi­nami dvieiliu arba trieiliu juostiniu būdu.

Galima naudoti perforuotą 120 cm pločio polietileninę juodą plėvelę. Daigams sodinti 6 cm skersmens skylės išdėstytos trieiliu juostiniu būdu. Ši plėvelė neleidžia želti piktžolėms, sulaiko drėgme bei kekerinio puvinio plitimą, palaiko aukštesnę dirvos temperatūrą, apsaugo braškių uogas nuo susiteršimo. Plėvele mulčiuoti augalai geriau auga, esti vešlesni, duoda 30-36% didesnį derlių, jų uogos pradeda nokti 3 – 5 dienomis anksčiau. Klojant plėvelę, žemė turi būti gerai išlyginta. Plė­velės kraštai prispaudžiami žeme.

Sodinant daigus, reikia žiūrėti, kad neužvirstų žemėmis šerdelės. Šak­nies kaklelis (vieta, ties kuria šaknis pereina į stiebą) turi būti sulig dirvos paviršiumi. Taip pat šaknims negalima leisti užsiriesti į viršų Jei jos ilgesnės kaip 5 cm, prieš sodinimą galima patrumpinti.

Pasodinti daigai tuoj palaistomi (po pusę litro vandens vienam auga­lui). Jei oras sausas, juos reikia dar 2-3 kartus palaistyti. Kad nesusida­rytų plutelė ir lėčiau garuotų vanduo, palaistytus daigus naudinga mul­čiuoti durpėmis, puvenomis ar bent apiberti sausomis žemėmis.
Braškių priežiūra ir tręšimas

Plėvele nemulčiuotas braškynas per vegetaciją purenamas ir piktžolės ravimos 4-6 kartus, o drėgnais metais – iki 5- 7 kartų. Eilėse purenama 3-4 cm gyliu, o tarpueiliuose vasarą 6-8 cm gyliu, rudenį-12-15 cm gyliu. Plėvele mulčiuotame braškyne ravėti ir purenti žemės nereikia.

Pavasarį išgrėbstomi ir sudeginami seni sudžiūvę lapai, nes juose yra kenkėjų ir ligų pradų. Jei prieš pat braškių žydėjimą arba joms žydint numatoma šalna, kereliai pridengiami šiaudais. Kad nesusiterštų uogos, jei nernulčiuota plėvele, po žiedynais paklojama šiaudų ar samanų. Kai daigų nereikia, nuolat šalinami ūsai. Palikti galima tik vieną kitą daigą eilėms sutankinti.

Kai prieš sodinimą braškės gerai patręšiamos, pirmais antrais augimo metais galima tręšti tik azoto trąšomis: į 1 m² 10 g amonio salietros anksti pavasarį ir 10-20 g – nuėmus derlių. Per daug azoto gali paska­tinti vešlų lapų augimą ir sumažinti derlių. Tuomet dėl azoto pertekliaus gali tekti tuoj nuėmus derlių nušienauti lapus. 3-4 – ais, o jei braškės silp­nos ir 2-ais augimo metais, nuėmus derlių, be azoto trąšų, papildomai išberiama į 1 m² 30 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido arba 30 g kalimagnezijos.

Jei vegetacijos metu maža drėgmės, braškės laistomos prieš žydėjimą 1-2, uogoms mezgant ir nokstant – 2-4, nuėmus derlių – 2 kartus. Vienkartinė norma – 2-3 kibirai vandens į 1 m². Laistomoms braškėms anksčiau nurodytą trąšų kiekį galima truputį padidinti.

Apsaugai nuo ligų ir kenkėjų senuose braškynuose baigiant skinti der­lių arba tuoj jį nuėmus lapai nupjaunami ir sudeginami. Paskui braškės tręšiamos ir laistomos, kad iki žiemos užaugtų stipri lapija.