Kaip teisingai persodinti gėles

Kaip teisingai persodinti gėles

Kaip pasidaryti stilingą vazą iš butelio
Kaip pačiam suformuoti puikų gėlyną sode
Kaip auginti pasiflora
Kaip prižiūrėti orchidėjas
Kaip išsirinkti vestuvių dekoratorę?

Kokį rinktis vazoną? Plastikiniai. Jie lengvi ir nukritę paprastai nesulūžta. Gerai sulaiko drėgmę, todėl augalus galima rečiau laistyti. Lengviau plaunami. Didesnis formų, spalvų pasirinkimas. Pigesni nei moliniai. Tačiau jei bus per daug laistoma, gali pradėti pūti šaknys, rūgštėti žemės. Vasarą šie vazonai greitai įkaista. Jei tinkamai prižiūrėsi, laistysi augalus, geri bus ir vienokie vazonai, ir kitokie.

 

Substratas (gruntas)
Kambariniams augalams sodinti naudojami specialūs jau paruošti mišiniai, kurių -pačių įvairiausių – galima nusipirkti. Svarbiausia – atkreipti dėmesį, kokiems būtent kambariniams augalams mišinys skirtas. Nuo to priklausys grunto sudėtis, rūgštingumas, drėgmė, mineralinių ir organinių trąšų sudėtis ir t.t. Dar reikėtų pasidomėti, kiek laiko substratas galioja, kiek laiko, į jį pasodinus augalą, nereikės papildomai tręšti. Jei nerandi grunto savo konkrečiam augalui, pasidomėk, kokį dirvožemį toks augalas labiausiai mėgsta ir panašių žemių susirask pagal turimą informaciją.

 

 

Kambarinių augalų persodinimui geriau nenaudoti dirvožemio iš sodo ar daržo -pastarasis dažniausiai būna užkrėstas kenkėjais ar ligų sukėlėjais, kurie kambario temperatūroje pradeda aktyviai daugintis ir kenkti augalui. Jei neturi galimybės nusipirkti specialaus grunto, dirvožemį iš lauko (sudrėkintą) būtinai pakaitink 80-100 laipsnių orkaitėje (apie valandą).

Metas persodinti

Atėjo pavasaris, tačiau gėlė nepradeda augti net tręšiama ir esant tinkamam mikroklimatui? Substratas greitai išdžiūsta ir taip apraizgytas šaknimis, kad jos jau skverbiasi pro drenažo skylutes? O gal visai neseniai įsigijote gėlę, pasodintą durpėse? Visais atvejais akivaizdu, kad pats metas persodinti.

Paprastai gėlės persodinamos vieną kartą per metus, pavasarį. Jaunus, aktyviai augančius augalus dera persodinti dažniau, o judinti tuojau po gausaus žydėjimo – nepatartina. Dar reikia atsižvelgti į augimo pobūdį ir augalo būklę.

Greitai augančias, vešlią lapiją turinčias gėles (balzaminas, chlorofitus, tradeskantes, sanpaulijas) patartina persodinti vieną kartą per metus, o kartais net dažniau. Medėjančius augalus (palmes, šefleras), taip pat kaktusus, suaugusias orchidėjas geriau persodinti ne dažniau kaip kas antrus metus. Bet kokiu atveju svarbiausi kriterijai yra augalo būklė ir vazono žemės apraizgymas šaknimis.

Daugelis gėlininkų mėgėjų tvirtina, kad persodinimo sėkmė priklauso ir nuo Mėnulio fazės. Esą geriausia augalai auga persodinti pilnėjant Mėnuliui, jam esant Žemės (Jaučio, Mergelės, Ožiaragio) ar Vandens (Vėžys, Skorpionas, Žuvys) ženkluose.

Devyni žingsniai

Persodinimo procesas nėra sudėtingas, ypač turint patyrimo. Taigi kaip tinkamai persodinti?

• Augalas iš anksto (geriausia prieš parą, bet galima ir prieš kelias valandas iki persodinimo) palaistomas;

• pasiruošiama persodinimui – darbo vieta užklojama laikraščiais ar celofanu, atsinešami vazonai, žemė, medžio anglies, medinė mentelė ar peilis;

• vazonas išplaunamas. Naujasis, jeigu jis molinis, porą valandų (ar per naktį) pamirkomas vandenyje, kad prisigertų drėgmės – priešingu atveju ims drėgmę iš substrato, augalo šaknys gali perdžiūti;

• drenažo skylutė užžeriama 2 cm keramzito, plauto upės smėlio sluoksniu ar seno vazono šukėmis. Drenažo galima įsigyti ir specializuotoje parduotuvėje. Jeigu augalas jautrus drėgmės pertekliui arba indas per gilus, drenažo sluoksnis gali būti storesnis;

• ant drenažo sluoksnio žemė pilama taip, kad indo viduryje susidarytų kauburėlis;

• iš senojo vazono išimamas augalas. Patogiausia taip: iš viršaus pirštais prilaikant šaknų gumulą ir kartu augalo stiebą, vazonas apverčiamas. Iš anksto palaisčius, žemės su šaknų gumulu išsiima lengvai (prireikus galima lengvai pastuksenti dugną). Jeigu nepavyksta, peiliu perbraukiamos vidinės sienelės, o plastmasinis vazonėlis – tiesiog perpjaunamas;

• pirštais arba šepetuku nuo šaknų atsargiai nuvalomos žemės. Atidžiai apžiūrimos šaknys. Papuvusios nupjaunamos, pjūvio vieta apibarstoma medžio anglies milteliais (tiks ir sugrūstos aktyvuotos anglies tabletės). Augalas tvarkingai įleidžiamas į paruoštą vazoną, tolygiai paskirstant šak­nis žemės paviršiuje;

• prilaikant augalą, kastuvėliu pamažu užberiamos žemės. Augalą stengiamasi laikyti vazono centre ir taip, kad jis galiausiai atsidurtų tame pačiame lygyje kaip iki persodinimo (šaknies kaklelio negalima visiškai užberti žemėmis), žemės lygis turėtų būti 1–2 cm iki vazono krašto. Kad substratas vienodai sutankėtų, vazoną galima lengvai pakratyti, žemes šiek tiek pirštais paspausti;

• augalas palaistomas (jeigu šaknys ne per daug nukentėjo nuo puvinio) ir maždaug savaitei pastatomas į pavėsį.

Kai žemės nekeičiamos, o augalas tik perkeliamas į didesnį vazoną, viskas paprasčiau: šaknų gumulas su žemėmis naujame vazone užpilamas šviežiu substratu. Taip gėlės persodinamos ramybės periodu, taip pat tie, kurie nemėgsta persodinimo.

Puošia ir aplinka, ir patiekalus


Aguona birulė
(Papaver rhoeasj. Žydi nuo birželio iki liepos dideliais skaisčiai raudonais žiedais. Sėti reikėtų derlingoje, vidutiniškos drėgmės nerūgščioje (molingoje arba priesmėlio) žemėje, būtinai saulėtoje vietoje. Aguonų žiedų vainiklapių galima dėti į salotas – dėl aromato ir dėl grožio.

Vaistinė agurklė (Borago officinalis). Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėlynais ar žydrais žiedais. Auginti reikėtų derlingame, vidutiniškai drėgname dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Agurkais kvepiantys lapai (gardžiausi iki žydėjimo) ir žiedai naudojami ir kaip prieskoniai, ir kaip daržovės. Dangaus spalvos žiedais puošiami patiekalai, jais gardinamos mišrainės, salotos.
Keturbriaunis Čiobrelis (Thymus pulegioides). Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo šviesiai purpuriniais ar violetiniais, kartais baltais žiedais. Auginti reikėtų rūgščios ir neutralios reakcijos prlesmėlyje arba priemolyje. Tinka alpinariumams. Lapeliais gardinamos sriubos, troškiniai, įvairūs mėsos, grybų patiekalai, žiedai tinka patiekalams puošti.

Baltasis dobilas (Trifolium repens). Žydi nuo gegužės iki rugsėjo baltais žiedynais. Sėti geriausia vidutiniškai derlingoje arba derlingoje, vidutinės drėgmės, neutralios reakcijos arba šarmingoje žemėje. Pradedančių žydėti žiedų dedama j salotas – gardu ir gražu. Žiedų su užsimezgusiomis sėklomis galima susidžiovinti – kvepės vanile. Tiks ryžių ir miltų patiekalams gardinti.
Vaistinė medetka (Calendula officinalis). Žydi nuo birželio iki rugsėjo arba spalio geltonais, oranžiniais žiedais. Sėti reikėtų į vandeniui laidų dirvožemį saulėtoje vietoje. Svarbu nepamiršti laistyti. Džiovintų žiedų maišoma į ryžius, tešlas, sriubas, troškinius. Šviežių smulkintų žiedų dedama į salotas, mišraines, nesmulkintais žiedais puošiami patiekalai.

Kvapioji našlaitė (Viola odorata). Žydi balandį ir gegužę tamsiai violetiniais gležnais žiedais. Auginti reikėtų vandeniui laidžiame, derlingame, vidutinės drėgmės dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Smulkintais jaunais lapais ir žiedpumpuriais gardinamos salotos, mišrainės. Išsiskleidę žiedai tinka patiekalams puošti, ypač saldiesiems.
Patiekalams puošti taip pat puikiai tinka gumbinių begonijų, didžiųjų nasturčių, viendienių ir rožių žiedai.

■ Anksti pavasarį, kai daugiamečių gėlių daigai dar tik lenda iš žemės, pražysta svogūninės gėlės: krokai, narcizai, tulpės… Joms nužydėjus, gėlyno vaizdą kurį laiką lieka gadinti gelstantys lapai. Nieko tokio, jei pastaruosius nuskabysi ir nesulaukusi, kol jie visiškai nugels. Kita vertus, jei svogūnėlių tarp daugiamečių gėlių prisodinsi nedaug, tuščių vietų netrukus neliks, jas užgoš suvešėjusi šių augalų lapija.
■ Jei svogūninių gėlių vienoje vietoje auginama daug, vėliau ten lieka tuščių plotų, svogūnėlius galima pasodinti į plačius vazonus ir į gėlyną įkasti su jais. Gėlėms nužydėjus vazonai iškeliami ir, kol lapai nugelsta, laikomi kur nors atokiau, pvz., darže. Į tuščias gėlyno vietas galima prisodinti vienmečių gėlių. Jos dažniausiai žydi ir gėlyną puošia visą vasarą.
■ Sodinti ar sėti geriausia maždaug dvi dienos iki mėnulio pilnaties. Tai metas, kai gamta gėlėms, daržovėms, krūmams suteikia stipriausią impulsą augti ir derėti. Žinoma, visuomet neištaikysi sėti ir sodinti šiuo metu. Ir visgi sodinimui rinkis pilnėjančio mėnulio fazę (tik lapinėms salotoms ir šakninėms daržovėms dar gerai tinka ir kelios dienos po pilnaties).

KOMENTARAI

WORDPRESS: 3