Pomidorai tai viena mėgstamiausių, skaniausių ir bene daugiausiai aptinkama daržovė ant lietuvių stalo. Vos tik orai leidžia daugelis sodo mylėtojų juos jau sodina šiltnamiuose ar lysvėse, tikėdamiesi sulaukti gausaus šių puikių daržovių derliaus. Dabar turėti savo daržą ypač populiaru, kai vis daugiau žmonių galvoja apie natūralumą, pradeda kompostuoti ir auginti savas, natūraliai užaugintas daržoves be jokių chemikalų. Tačiau, neretai pasitaiko, kad pomidorus užpuola įvairios ligos, įtakojančios visą būsimą derliu, o auginant organinį ūkio, to išvengti dar sudėtingiau. Pomidorai kaip ir visos kitos daržovės ar vaisiai turi savo kenkėjus ir ligas. Pagrindinės pomidorų ligos yra lapų sausligė, šaknų puvinys, pilkoji dėmėtligė, miltligė ar pomidorų bakteriozė.
Atminkite, kad būsimas visų daržovių tame tarpe ir pomidorų derlius priklauso nuo daugybės žemiau paminėtų veiksnių:
- kruopščiai atrinkite ir į auginimo vietą sodinkite tik nepažeistus sodinukus;
- augimo metu reguliariai laistykite (vidutiniškai vienam augalui – 10 litrų vandens į savaitę), tačiau stenkitės, kad kuo mažiau vandens patektų ant lapų ir stiebų;
- reguliariai ravėkite ir mulčiuokite pomidorus, tokiu būdu sunaikinsite ne tik piktžoles, bet ir piktžolėse besiformuojančias kenkėjų buveines;
- tinkamai genėkite – vienas augalas turi turėti ne daugiau kaip 15-20 lapų. Genėjimo metu šalinkite apatinius lapus, jie nereikalingi, o juos pašalinus – augalas geriau vėdinsis;
- stebėkite augalus ir šalinkite ligų bei kenkėjų pažeistas jų dalis.
Kartais pasitaiko ir taip kad įdėjote daug pastangų, laikėtės auginimo technologijos, bet pomidorų vaisiai užauga ligoti ar pažeisti kenkėjų. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis jie dažniausiai serga, kokie kenkėjai gali jiems pakenkti ir kaip su šiomis problemomis kovoti. Norint efektyviai kovoti su pomidorų ligomis ir kenkėjais visų pirma reikia išmokti pažinti ir laiku pastebėti pagrindinių ligų požymius ir kenkėjus. Tam būtina reguliariai stebėti augalus, pažinti jų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Šiandien pabandysime ir aprašyti pagrindines pomidorų ligas ir kaip joms užkirsti kelią.
Dažniausiai pasitaikančios pomidorų ligos
Pomidorų maras (fitoftorozė)
Apsaugos priemonės. Nuo pomidorų maro nėra specialių prevencinių priemonių, bet sėjomainos laikymasis, atsparių veislių daigų sodinimas, vengimas auginti pomidorus šalia laukų, kur pomidorai auginami be apsaugos nuo ligų gali sumažinti pomidorų maro išplitimo riziką.
Pomidorų sausligė
Ligą sukelia Alternaria Solani grybas. Paprastai pasireiškia pradėjus megztis vaisiams. Pirma paveikia apatinius lapus, vėliau stiebą ir vaisius. Ant jų atsiranda didelės rudos arba juodos dėmės, savyje turinčios ratus. Ja sergančių pomidorų lapai anksti nudžiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni. Aplink dėmę lapas pradeda geltonuoti ir miršta. Taip pat puola bulves bei baklažanus. Grybas plinta šiltu, drėgnu oru, atsparus, išlieka kelis metus.
Apsaugos priemonės. Pomidorus, kaip bulvinių šeimos augalus rekomenduotina sodinti tame pačiame lauke ne dažniau kaip kas treji metai. Kai kurie fungicidai, naudojami nuo maro, yra efektyvūs ir nuo sausligės. Norint išvengti šios dažnai pasitaikančios ligos pomidorų daigams naudokite tik beicuotą sėklą. Didelę reikšmę turi pomidorų auginimas tinkamoje žemėje, todėl reikalinga sėjomaina arba kasmetinis šiltnamio žemės dezinfekavimas. Pomidorų vegetacijos metu palaikykite optimalią šiltnamio drėgmę ir temperatūrą. Nuėmus pomidorų derlių, nuimkite ir augalų liekanas bei giliai suarkite ar sukaskite žemę.
Fuzariozė (fuzariozinis vytulys)
Ši liga labiausia paveikia šiltnamių pomidorus, bet ja serga ir lauke auginami augalai. Pirmieji požymiai – tai išryškėjusios kraštinių lapų gyslos ir vystantys lapkočiai. Kartais ant pomidorų stiebų ir lapų atsiranda juodi lopai, kurie dažnai būna padengti baltais ar blyškiai rožiniais grybeliais. Negydant pomidorų šaknys pajuoduoja ir žūsta.
Fusarium oxysporum yra dirvos grybas, žiemoja dirvoje. Fusarium genties grybai plinta šiltu oru. Rekomenduojama 4-6 metų rotacija be kiauliauoginių šeimos augalų. Taip pat būtina naikinti sirgusių augalų liekanas, jas šalinti iš lauko ar šiltnamio, auginti atsparias veisles, sudaryti optimalias sąlygas augalams augti ir vystytis.
Miltligė
Miltligė yra skersvėjų sukeliama liga. Prasidėjus miltligei ant pomidorų lapų susidaro netaisyklingos formos, baltos spalvos, miltingos apnašos. Laikui bėgant jos papilkėja, lapai apvysta. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, pomidorus reikėtų purkšti fungicidais.
Taip pat skaitykite: Sėjos kalendorius 2021
Šaknų puvinys
Šios pomidorų ligos simptomus galima atpažinti iš pageltusių apatinių lapų. Tai pirminiai ligos požymiai. Ligos simptomai iš karto krinta į akis apžiūrint augalus: arčiausiai žemės esantys lapai būna pageltę. Tai pirminiai ligos požymiai. Jei liga progresuoja, šaknų puvinys pažeidžia ir augalo stiebą, ir šaknis. Negydant augalo šaknys pradeda pūti ir augalas žūsta. Ši liga plinta oru, dažniausiai esant žemai temperatūrai.
Pastebėjus pirmuosius požymius patartina pomidorus nupurkšti fungicidais.
Pilkoji dėmėtligė
Pilkoji dėmėtligė (lot. Stemphylium Solani) – tai grybo sukeliama pomidorų liga. Pagrindiniai jos simptomai yra pilki arba juodi taškai, atsirandantys ant pomidorų lapų. Ligai plintant, visi pomidorų lapai nugelsta ir nuvysta. Pilkoji dėmėtligė plinta lašeliniu būdu, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, todėl dažniausiai šia liga serga šiltnamyje auginami pomidorai. Norint išvengti pilkosios dėmėtligės, reikėtų palaikyti gana sausą orą šiltnamyje ir laiku retinti lapus.
Taip pat skaitykite: Batų dydžių lentelė ( US, UK, EU dydžiai)
Pomidorų maras (fitoftorozė)
Tai labai klastingas grybelinis susirgimas, nes jis greitai plinta, o jo sukėlėjai prisitaiko prie oro ir aplinkos sąlygų, įgyja imunitetą įvairiems preparatams. Šios ligos sukėlėjų sporų yra visur: žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose, netinkamai prižiūrimuose šiltnamiuose. Pomidorų maru užsikrėsti gali visi bulvinių šeimos augalai. Liga gali pažeisti bulves, baklažanus, cukinijas, moliūgus ir kitas daržoves. Pažeisti lapai netrukus ima džiūti, o visame šiltnamyje galima užuosti džiūstančio šieno kvapą. Maras pažeidžia ne tik stiebus ir lapus, bet ir vaisius, ypač žalius. Ant jų atsiranda rudų netaisyklingų, lyg išsiliejusių puvinio dėmių, plintančių tiek vaisiaus paviršiuje, tiek viduje.
Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthora infestans), todėl sodinant pomidorus atvirame grunte nesodinkite jų netoli bulvių augimo plotų. Ligos pradžioje ant pavienių lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų dėmių. Šios ligos pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, apsitraukia grybų apnašomis ir lapai sudžiūsta. Maro pažeidimai pastebimi ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų būna ant pomidorų vaisių, ypač žalių. Labai greitai pažeisti vaisiai iš išorės pasidaro rudai margi, o vidus rudas. Ši liga išsilaiko ilgai, tačiau dažniausiai ant augalų ir vaisių liekanų, todėl nuėmus derlių reikalinga sunaikinti ligos paveiktus augalus ir jų vaisius.
Kairėje pusėje matosi pailgos rausvos ligos pradžios dėmės, dešinėje – liga jau apėmusi visą augalą
Maro (fitoftorozės) pažeisti pomidorų vaisiai
Apsaugos priemonės. Nuo pomidorų maro nėra didelio efektyvumo prevencinių priemonių, bet sėjomainos laikymasis, atsparių veislių daigų sodinimas, vengimas auginti pomidorus šalia laukų, kur pomidorai auginami be apsaugos nuo ligų, subalansuotas tręšimas azoto trąšomis ir kt. gali sumažinti pomidorų maro išplitimo riziką. Apsaugant pomidorus nuo maro labai svarbu laiku (preventyviai) panaudoti fungicidus.
Pomidorų auginimas – dažnai pasitaikančios problemos
Vaisiaus skilinėjimas
Randai atsirandantys aplink arba skersai pomidorą. Vaisius skilinėja, jei jis noksta karštu periodu ir tuo pačiu gauna per daug vandens. Įskilimai atsiranda dėl per greito vandens paėmimo. Mulčiavimas ir reguliarus laistymas padeda išvengti šios problemos. Yra net skilimams atsparių veislių.
Saulės nudeginimas
Tai geltonas ar baltas plotas pusėje atsuktoje į karštą saulę. Nutinka dėl per retos lapijos, kai vaisiai nėra pridengti nuo per aštrių spindulių. Todėl nereikėtų pernelyg stropiai atiminėti pomidorų lapų. Simptomai taip pat gali būti bakterinės ar grybinės ligos požymis.
Lapų raitymasis
Paprastai pasireiškia drėgnu periodu, per daug tręšiant. Apatinių lapų kraštai užsiriečia į viršų, suformuoja vamzdelius, tampa kieti. Augalo augimui šis reiškinys didelės įtakos neturi.
Taip pat skaitykite: Laimos sapnininkas – sapnų reikšmės
Žiedų numetimas
Pomidorai pradeda mesti žiedus, kai nakties metu oro temperatūra viršija 24 laipsnius.
| SUTRIKIMAS | SUTRIKIMO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS | KAIP PAŠALINTI SUTRIKIMUS |
|---|---|---|
| DAIGAI LABAI SILPNI | Trūksta šviesos, Per žema temperatūra, Trūksta maisto medžiagų. |
Laiku sėti, Palaikyti optimalią temperatūrą, Patręšti azoto, kalio trąšomis. |
| LAPAI ŠVIESIAI ŽALIOS SPALVOS, GELSTA. | Azoto ir kalio trūkumas. Geležies trūkumas, Mangano ir cinko trūkumas, Per mažas apšvietimas, Ligos, Maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimas. |
Sudaryti optimalų mikroklimatą šiltnamyje. Patręšti azoto, kalio trąšomis. Augalus tręšti, atsižvelgiant į augimo tarpsnį ir maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte. |
| SILPNA ŠAKNŲ SISTEMA | Per drėgnas substratas. Per žema substrato temperatūra. Netinkamas substrato rūgštingumas. Pertręšimas. |
Pasirinkti tinkamą substratą. Daigų nepertręšti. Palaikyti tinkamą substrato temperatūrą ir drėgmę. |
| DAIGAI IŠTYSĘ | Per aukšta temperatūra. Nepakanka šviesos. Daigai auginami per tankiai. Daigai pertęšti. |
Palaikyti optimalią oro temperatūrą ir drėgmę. Laiku sėti. Pasirūpinti tinkamu apšvietimu. Išpikiuoti daigus. Tręšti saikingai. |
| PARUDAVĘ LAPŲ KRAŠTAI | Per didelė trąšų koncentracija. Tiesioginių saulės spindulių poveikis. Per maža substrato drėgmė. |
Tinkamai tręšti ir laistyti augalus. Stengtis nesušlapinti daigų. Pratinti prie tiesioginių saulės spindulių po truputį. |
| VYSTA AUGALAI | Drėgmės trūkumas. Silpnas šaknynas. Ligos arba mechaninis augalo pažeidimas. Netinkamas tręšimas. |
Palaikyti tinkamą grunto temperatūrą ir drėgmę. Augalus tręšti pagal instrukcijas. Išlaikyti vegetatyvinio ir generatyvinio augimo pusiausvyrą. |
| LAPAI DĖMĖTI | Maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimas dėl netinkamos substrato temperatūros, rūgštingumo, nepakankamo tręšimo. Liga. |
Sudaryti optimalų mikroklimatą šiltnamyje. Ištirti substrato rūgštingumą. Augalus tręšti pagal rekomendacijas ir augimo tarpsnį. |
| LAPAI PAPARTIŠKI | Virusas. Substrato užteršimas kenksmingomis medžiagomis. |
Pažeistus augalus atskirti nuo kitų. Atsargiai ringtis substrato žemę ir sekti jos cheminę sudėti. Nenaudoti nežinomų chemikalų. |
| LAPAI SUSISUKA VIRŠŪNĖJE | Pertręšimas azoto trąšomis. | Riboti tręšimą. Peržiūrėti naudojamų trąšų koncentraciją ir rekomendacijas. |
| LAPAI SUSISUKA VAMZDELIU | Per dideli drėgmės svyravimai. Per sausas oras, esant per stipriam apšvietimui. |
Palaikyti tinkamą drėgmę šiltnamyje. Suderinti laistymo planą. |
| APATINĖ LAPŲ PUSĖ IR STIEBAS RAUSVAI MELSVI | Fosforo trūkumas ar jo nepasisavinimas tinkamai. | Patręšti fosforo trąšomis skirtomis pomidorams. Patikrinti ar dirvos rūkštingumas yra tinkamas fosforo įsisavinimui. |
| KRINTA POMIDORŲ ŽIEDAI | Šviesos trūkumas. Per aukšta temperatūra. Didelis temperatūros svyravimas. Per didelė drėgmė. Netinkamas laistymas. |
Sudaryti tinkamą ir rekomenduojamą pomidorų auginimo mikroklimatą. Augalus laistyti sistemingai, atsižvelgiant į oro temperatūrą. |
| POMIDORAI ŽYDI, BET NEMEZGA. | Per didelis temperatūros svyravimas. Sausra. Per didelė druskų koncentracija grunte. |
Vengti temperatūros svyravimų. Augalus pakankamai aprūpinti vandeniu. Nepertręšti, ypač azotinėmis trąšomis. |
| VAISIAI SMULKŪS | Menkas augalų apdulkinimas. Aukšta temperatūra. Vandens trūkumas. Šviesos trūkumas. |
Augalus karts nuo karto pajudinti. Palaikyti optimalią oro temperatūrą. Sistemingas laistymo planas. Pasirūpinti papildomu apšvietimu šiltnamuje. |
| ANT VAISIAUS ATSIRANDA ŽALIŲ AR GELTONŲ DĖMIŲ | Hibridinės pomidoro rūšies ypatybė. kalio ir magnio trūkumas. Azoto perteklius grunte. |
Skinti tik pradėjusius nokti vaisius. Palaikyti tinkamą kalio ir azoto kiekį grunte. Peržiūrėti veislės auginimo ypatumus. |
| VAISIAI SUTRŪKĘ | Hibridinės veislės ypatumas. Didelis temperatūros svyravimas. Nesistemingas laistymas. Druskos kiekis grunte. Per mažai lapų ant augalo. |
Vengti temperatūros svyravimų. Augalus laistyti sistemingai. Ant augalo palikti 15-20 sveikų lapų. |
| VAISIŲ DEFORMACIJOS | Per žema temperatūra žydėjimo pabaigoje. Hibridinės rūšies savybė arba jautrumas. |
Žydėjimo metu palaikyti optimalią, nežemesnę kaip 18C laipsnių temperatūrą. |
| ANT VAISIAUS ATSIRANDA JUODŲ DĖMIŲ | Per didelė druskų koncentracija. Kalcio trūkumas arba sutrikęs jo pasisavinimas. Neteisingas laistymas. Maras. |
Augalus laistyti sistemingai, pagal rekomendacijas. Vengti temperatūros svyravimų. Tręšti kalcio ir fosforo trąšomis. Nepertęšti augalų. |
| VAISIAI TUŠČIAVIDURIAI | Stiprūs temperatūros svyravimai. Kalio ir magnio trūkumas. Azoto perteklius. Neteisingas laistymas. |
Vengti didelių temperatūros svyravimų. Augalus tręšti kalio ir magnio trąšomis. Sistemingai laistyti. |
FUNGICIDŲ NAUDOJIMAS NUO POMIDORŲ LIGŲ
Pomidorai gali gerai derėti ir apsaugai nuo ligų visai nenaudojant fungicidų. Tačiau pastebėjus pirmuosius ligų židinius nedelsiant imamasi apsaugos priemonių ir bet kuriai ligai pasireiškus vieno purškimo gali neužtekti.
Nuo ligų daugiausia nukenčia lauke auginami pomidorai, ypač kai netoli jų auga bulvės. Šiuo atveju būtina pomidorus purkšti profilaktiškai, praėjus 2-3 savaitėms po pasodinimo. Vėliau purškimus kartoti kas 10-14 dienų, o kai ligoms plisti susidaro ypač palankios sąlygos – kas 7–10 dienų. Ligų sukėlėjai prie dažnai naudojamų fungicidų pripranta, todėl reikėtų juos kaitalioti.
Būtina laikytis karencijos laiko, t.y. dienų skaičiaus nuo paskutinio purškimo iki vaisių skynimo. Nupurškus lauke auginamus pomidorus, daugumos fungicidų karencijos laikas yra 20 dienų, o šiltnamyje nuo aukštesnės temperatūros cheminiai junginiai greičiau suskyla ir karencijos laikas sutrumpėja iki 3-5 dienų. Lauke auginamus pomidorus purškiant fungicidais, trumpiausias yra Bordo skysčio karencijos laikas. Juo nupurškus vaisius galima skinti jau po 8 dienų, todėl 1 proc. Bordo skystį lauke auginamiems pomidorams reikėtų naudoti purškiant paskutinį kad prieš vaisių skynimą, o jeigu reikia, galima purkšti ir derėjimo metu, prieš tai išskynus vos pradedančius gelsti vaisius.
Fungicidus reikia pasirinkti atsižvelgiant į pastebėtus ligų židiinius arba esant palankioms sąlygoms tam tikroms ligoms plisti. Nuo diegavirtės apsaugoti daigus reikia laistyti (prieš pikavimą, persodinima, po persodinimo) 0, 15 proc. ( 15 g/10 l) previkuro tirpalu.
Nuo grybinių ligų (maro, rudosios dėmėtligės, vaisių rudojo pulvinio) augalus purkšti 0,5-0,6 proc. aviksilu (50-60 g/10 l), 0,2 proc, oksichomu (20 g/10 l), 0.3 proc. dakonilu (30 g/10 l), 0.2 proc ditanu (20 g/10 1), 0,2 proc. penkocebu (20g/10 l), 0,15 proc. previkuru (15 g/10 l), 0.3 proc. akrobatu (30 g/10 l), 0.25 proc. domiju (25 g/10 1), 0.2 proc. bravo (20 g/101).
– Deja, nuo pomidorų sausligės kol kas labai efektyvių fungicidu nėra. Nuo kekerinio, sklerotinio puvinio augalus purkšti 0, 15 proc. ronilanu (15 g/10 l), 0,2 proc. roviraliu (20 g/10 l), 0,2 proc. cuparenu (20 g/10 l), 0.2 proc. bravo (20 g/10 l). Kekeriniu ar sklerotiniu puviniu sergančias stiebo dalis reikėtų aptepti su kreida ar kalkėmis sumaišytu ronilanu. Nuo miltligės pomidorai purškiami 0,3 proc. tiovitu (30 g/10 l).
KOMENTARAI