Eilėraščiai apie mokyklą dažnai perteikia įvairius jausmus – nuo pirmo skambučio jaudulio iki paskutinio skambučio liūdesio. Jie aprašo mūsų kasdienes patirtis, mokytojų įtaką ir bendraamžių svarbą. Čia galite rasti kūrinių, kurie kalba apie:
- Pirmąją dieną mokykloje: emocijas, susijusias su naujų pradžių laukimu.
- Draugystę ir bendravimą: kaip svarbu yra bendrauti su bendraamžiais ir išlaikyti stiprius ryšius.
- Mokymosi iššūkius ir džiaugsmus: kaip pasiekti asmeninių tikslų ir įveikti kliūtis.
- Mokytojų vaidmenį: dėkingumą ir pagarbą tiems, kurie mus moko ir įkvepia.
Paskutinis skambutis ir prisiminimai
Eilėraščiai apie paskutinį skambutį dažnai perteikia emocinį palengvėjimą ir nostalgiją. Jie primena apie viską, ką išmokome ir patyrėme per metus, ir kviečia atsisveikinti su vaikystės pasauliu.
Kviečiame ir Jus kurti
Jei ir jūs turite eilėraščių apie mokyklą arba norite pasidalinti savo mintimis, kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės. Pasidalinkite savo kūriniais ir prisidėkite prie mūsų mokyklos gyvenimo apmąstymų.
Baltos lankelės juodos avelės
Violeta Palčinskaitė
Baltos lankelės —
Puslapiai skleidės…
Juodos avelės —
Bėgančios raidės.
Kas gi jas gano?
Akys kaip segės.
Juodos avelės
Pasaką sekė.
Pasaką sekė
Margą lyg raštą
Apie pasaulio
Mėlyną kraštą.
Apie teisybę,
Apie gerumą,
Trečiojo brolio
Kvailio gudrumą…
Lyg iš gausybės
Pilančio rago
Juodos avelės —
Kiek jos pasako!
Baltos lankelės,
Baltosios mano…
Juodos avelės,
Kas gi jus gano?
Į mokyklą
Sesutė mokykloje
Saulutė laižo lango stiklą,
Ant upės tirpdo ledą.
Sesutė ruošias j mokyklą,
Knygas j krepšį deda.
Pašoku greitai iš lovytės —
Ak, būčiau jau pamigus!
Velku lig durų jos krepšelį,
Prikrautą pilną knygų.
Paskui aš laukiu visą dieną,
Kol ji namo sugrįžta.
Labai sunku gyventi vienai,
Net ir žaislai įgrysta.
Ir džiaugiamės visi sulaukę,
Atsagstom jai paltuką.
O ji iš krepšio mums ištraukia
Raudoną penketuką.
Gerai, kad rytą netingėjau,
Jos krepšį panešėjau
Ir savo mylimai sesutei
Gaut penketą padėjau.
Skambutis
Pasakų pilis.
Žvaigždele čia žėri
Mylinti širdis.Mūs mokytojėlė
Amžinai jauna.
Akys – žibuoklėlės,
Žodžiai – lyg daina.Meilę, gėrį sėja,
Grožį ir žinias.
Vėl pirma Rugsėjo!
Kaip laimingi mes.Džiaugsmo vyturėlis
Mus į klasę ves.
Mokslo šaltinėlis
Paslaptis atvers.
Dvejekų karalius
Kas išpynė kasą Stasei?
Kas per pamoką neklausė
Ir tik žvalgės lyg kaliausė?Kas? Padauža Valius –
Dvejetų karalius.Kas į kiemą iššokavo
Ir pirmoką pasigavo?
Kas pakišęs draugui koją,
Ki-ki-ki linksmai kvatoja?
Kas? Padauža Valius –
Dvejetų karalius.
Kas namie senelei sako:
– Pasitrauki man nuo tako?
– Mama, duokš greičiau pietus!
– Roma, nuvalyk batus!
Kas? Padauža Valius –
Dvejetų karalius.
O toliau jau patys žinot.
Kas penktojoj antrametis,
Kas raudojo, kas kriuksėjo
Šįmet pirmąją rugsėjo.
Ogi mūsų Valius –
Dvejetų karalius.
KOMENTARAI