Akacija

Akacija (lot. Acacia) – medis ar krūmas, galintis užaugti iki 2-7 metrų aukščio. Lapai sudėtiniai, neporiškai plunksniški, švelniai žali, vidutinio dydžio. Prielapiai vir­tę dygliais ant kiekvieno lapkočio yra po du plonus spyglius. Žiedai drugiški, balti, rožiniai, rečiau purpuriniai, ke­kės pavidalo žiedynuose sukrauti. Vaisius — daugiasėklė, pailga, plokščia ankštis. Laja netaisyklingos formos, tanki.  Jos tėvynė yra Šiaurės Amerika. Kvapnūs dekoratyvinės akacijos žiedai sukrauti į nusvirusius ryškiai geltonus žiedynus.

Akacijų rūšys

Baltažiedė akacija Acacia angustissima. Šis medelis užauga iki 15 metrų aukščio. Laja užauga netaisyklinga. Lapeliai šviesūs, užauga plunksniški, ima lapoti dažniausiai pačioje vasaros pradžioje. Ši akacija ištveria dideles sausras, auga ir nelabai derlingame dirvožemyje, tačiau labiau mėgsta saulėtas, o ne pavėsingas vietas. Baltažiedės akacijos auginamos ir Lietuvoje, mūsų klimatas šiems augalams tinka, nebaisūs nė žiemos šalčiai. Tiesa, jauni augaliukai gali kiek pašalti, tačiau greitai atauga ir sulapoja. Dėl spartaus augimo, ši akacija tinka formuoti gyvatvores, kadangi pakenčia ir karpymus, želdinti pakeles.

Baltažiedė akacija Acacia angustissima

Kvapioji akacija Acacia caven. Tai dekoratyvinis medelis, kilęs iš Pietų Amerikos: Argentinos, Čilės, Paragvajaus ir Urugvajaus. Kadangi yra dekoratyvinis, užauga neaukštas – iki 5 metrų. Ši akacija pasidengusi 2 centimetrų ilgio spygliukais. Suveša pavasarį ir apsiberia gana dideliais geltonais žiedeliais.

Kvapioji akacija Acacia caven

Garbiniuotoji akacija Acacia paradoxa mus pasiekė iš tolimosios Australijos. Šie augalai auginami vazonuose, tuomet jie užauga iki 1 metro aukščio. Krūmas pasižymi gražiais lapais ir nuo žiemos iki ankstyvo pavasario žydinčiais ir maloniai kvepiančiais geltonais žiedais. Purškiama dažnai vasarą per karščius , žiemą šiltoje sauso oro patalpoje (daugiau kaip 18 C) rečiau, švariu šiltu (37-39 C) vandeniu, tiek, kad augalas iki sutemų spėtų išdžiūti. Vėsioje patalpoje (žemiau nei 18 C) neverta purkšti, nes vanduo ilgam liks ant lapų ir skatins ligų atsiradimą. Pasibaigus šalnoms galima išnešti į lauką, prieš tai palaipsniui pripratinus prie tiesioginių saulės spindulių. Tręšimas žydinčių kambarinių augalų trąšomis nuo kovo iki rugsėjo ir žydėjimo metu 2 kartus per mėnesį. Substratas lengvai rūgštus. Nemėgsta trąšios žemės. Persodinimas kas dveji metai po žydėjimo. Dauginimas sėklomis ir pusiau sumedėjusiais auginiais. Karpymas po žydėjimo, nukarpant ilgąsias šakas.

Garbiniuotoji akacija Acacia paradoxa

Akacijos auginimas Lietuvoje

Lietuvos  klimato sąlygomis vertos auginti šios formos: f. Bessoniana Kirchn.— medis tankia, pailgai rutuliška laja; f. umbraculifera DC.— medelis tankia rutuliškai skėtiška laja, ša­kutės be dyglių; f. pendula Loud.— svyruokime laja; f. aurea Kirchn.— auksiškai geltonais lapais; f. puipmea Schneid.— jauni lapai purpuriškai rausvi; f. pyramidalis Pepin — siaurai piramidine laja.

Kadangi veislės yra pakankamai stabilios ir nepretenzingos augalų, jų yra gana lengva auginti. Svarbu tik dvi sąlygos – saulės gausa ir požeminio vandens stygius vietoje, pasirinktoje sodinti.  Akacija dauginama sėklomis ir šaknų atžalomis. Sėklos sėjamos pavasarį. Jei prieš sėją sėklos perpilamos verdan­čiu vandeniu, jos vienodžiau sudygsta. Sodinės formos skiepija­mos į pagrindinę rūšį. Sodintina parkuose, ligoninių ir sanatorijų aplinkoje, pramonės rajonų teritorijoje, tarp kvartaliniuose ir kie­mų želdiniuose. Sodintina saulėtose nuo vėjo apsaugotose vietose, pavieniui, vienarūšėse ir mišriose grupėse.

Akacijos vaistinės savybės

Šis medis ne tik nuostabiai žydi, taip pat skaniai kvepia, bet ir gydo! Majų medicinoje baltažiedė akacija (robinija) naudojama virškinimo trakto sutrikimams gydyti, dantų skausmui malšinti. Lapai turi raminantį poveikį, todėl puikiai tinka malšinti stresui ir galvos skausmui. Jų galima dėti į vonią, taip mažinant insomniją. Lapai turi toksinų, kurie suyra karšyje, todėl juos būtina nuplikyti.