Pagrindinis » namai » Sodas » Kaip sodinti ir prižiūrėti veją

Kaip sodinti ir prižiūrėti veją

Kaip sodinti ir prižiūrėti veją

Nusprendus savo kieme įrengti veją, verta atkreipti dėmesį į tai, kam veja bus naudojama – atitinkamai reikės parinkti ir kokią veją sodinti.

Dekoratyvinėms vejoms dažniausiai naudojamos pievinės miglės, raudonieji eraičinai ir paprastosios smilgos. Geriau sėti tokią žolę, kurios lapai yra siauri ir sodrios žalios spalvos – susidarys labai tanki ir dekoratyvi veja. Tokios vejos puošia reprezentacines sodybos vietas, mindomos saikingai, o šienaujamos dažnai.

Jei reikalinga paprasta sodybų veja, dažniausiai sėjamos pievinės miglės. Ši žolė gana tanki, atspari mindymui bei nepalankioms žiemos sąlygoms. Gali augti ir sunkesnėje dirvoje. Rekomenduojama sėti 55 proc. pievinių miglių ir 45 proc. raudonųjų eraičinų mišinį. Papildoma iki 10 proc. daugiamečių svidrių sėklomis. Tokia veja dažna kaimo sodybose, šalia vaikų žaidimo vietų ar sodų tarpueiliuose. Šienauti teks dažniau pavasario pabaigoje, nes tuo metu intensyviausiai auga.

Sportinio tipo vejose didesnį žolių kiekį turėtų sudaryti atsparios mindymui ir greitai ataugančios pievinės miglės bei raudonieji eraičinai. Tokia veja skirta intensyvaus poilsio vietose, stadionuose, vaikų žaidimo aikštelėse ir pan.

Gražiai vejai būtinas geras dirvožemis. Pirmiausia visą vejai skirtą plotą sukaskite ir sulyginkite grėblio pagalba, išrinkite visus akmenis, šaknis, piktžoles, didesnius grumstus. Luktelėkite dešimt dienų, po to išraukite naujai išdygusias piktžoles. Nenaudokite jokių piktžoles naikinančių chemikalų (herbicidų)!

Jei naujai įveistame sode piktžoles išravėti labai sunku, vejos sėją atidėkite metams. Toje vietoje pasodinkite bulvių – dirva bus puresnė, suaktyvės mikroorganizmų veikla.

Kada ir kokią veją sėti?


Anot patyrusių sodininkų, veją geriausia sėti balandžio pradžioje arba rugpjūčio mėnesiais. Pavasario pabaigoje ir vidurvasaryje berti sėklas į dirvą rizikinga, nes dėl drėgmės stygiaus ar karščių jos gali nesudygti, be to, jas gali išplauti smarkios liūtys. Taigi, jeigu žolės dar nepasėjote, bet planuojate tai padaryti šiais metais, vasaros pradžioje pradėkite ruošti dirvą, o sėklas sėkite rugpjūčio antroje pusėje. Toks vejos Kaip-seti-veja--

želdinimo planas geras tuo, kad iki sėjos pakanka laiko gerai paruošti žemę ir sunaikinti didžiąją dalį pievelės grožį darkančių piktžolių. Sėklas vejai rinkitės atsižvelgdami į jos paskirtį. Anot patyrusių agronomų, nuosavo namo, kaimo sodybos ar kitoje žmonių nuolat trypiamoje gyvenamoje teritorijoje geriausia želdinti vadinamąją paprastąją veją, kurią lengviau prižiūrėti nei, tarkim, dekoratyvinę žolę. Norint, kad veja džiugintų ne tik sodria žaluma, bet ir spalvingais smulkiais žiedais, reikia rinktis tokį varpinių daugiamečių žolių mišinį, kuriame yra bent viena žydinčių žolių rūšis. Kalbant apie dekoratyvinę veją, svarbu žinoti tokį dalyką: labai tankią, sodriai žalią, aksominio paviršiaus veją suformuoja šliaužiančiosios smilgos, o šviesiai žalią, smulkialapę – paprastosios miglės. Beje, pastarąsias geriau sėti vienas, nes sumaišius jas su kitų rūšių žolių sėklomis suželia labai margas žolynas.
Kaip paruošti dirvą
Dirvą vejai ruoškite labai atsakingai, tada sužėlusi ji nekels rūpesčių. Pirmiausia ant numatyto žemės ploto paskleiskite juodžemio, tada dirvą sukaskite. Kruopščiai išrinkę piktžoles ir akmenėlius, grėbliu susmulkinkite stambius žemių grumstus, dirvą supurenkite, suvoluokite specialiu prietaisu arba pamindžiokite ją kojomis prie batų prisitaisiusi lenteles. Galiausiai patręškite specialiai žolyno priežiūrai skirtomis kompleksinėmis trąšomis. Kadangi gerai palikti žemę mėnesiui kitam susigulėti, stenkitės paruoštame plote iki sėjos nevaikščioti. Vos pastebėję į saulę besistiebiančias naujas piktžoles, išraukite jas su visomis šaknimis. Prieš berdami sėklas į žemę, atlikite dar kelis svarbius darbus. Dar sykį dirvą kruopščiai išlyginkite (tai galite daryti, tarkim, plačia lenta braukydama įvairiomis kryptimis), tada supurenkite paviršių ir, jei reikia, prisotinkite ją specialių trąšų.

Kaip sėti veją

Paprastai ant sėklų pakuotės būna nurodyta, kiek sėklų reikia tam tikro dydžio žemės plotui apsėti. Apskaičiavę tikslią jų normą, padalykite sėklas į dvi lygias dalis. Vienai jų priklausančias sėklas į dirvą susėkite eidami skersai želdinamo ploto, likusias – išilgai (taip sėklas dirvoje paskirstysite tolygiai). Susėję visas sėklas, į žemę jas atsargiai įterpkite grėbliu, tada dirvos paviršių suvoluokite specialiu prietaisu arba suplūkite vaikščiodama po ją su prie batų pritvirtintomis lentelėmis. Jei matote, kad žemė sausoka, būtinai ją palaistykite smulkialašiu laistytuvu arba purkštuvu (stipri vandens srovė gali išplauti iš dirvožemio sėklas). Beliks laukti pasirodant žalių daigelių.

Verta žinoti
■ Paprastoms vejoms skirtuose žolių mišiniuose pagrindinės žolės dažnai būna daugiametės  pievinės miglės (atsparios mindymui ir šalčiui, gerai želia vidutinio sunkumo bei sunkesnėse dirvose), raudonieji eraičinai  ir svidrės. Pastarosios yra vienos atspariausių mindymui, itin  greitai ir gan tankiai sudygsta.
■ Labai gražią dekoratyvinę veją galima sukurti naudojant specialų žemaūgių dekoratyvinių žolių mišinį, kuriame yra dvi-trys smulkiai žydinčios žolės.

■ Veją geriausia tręšti, kai žolė nupjauta ir sausa. Praėjus porai parų, ją būtina palaistyti. Tik ne saulėtą ir karštą dieną, o vakare.
■   Labai svarbu trąšas išbarstyti vienodai. To pasieksite, jeigu veją tręšite per pievelę eidami dviem kryptimis, t. y. išilgai ir skersai.
■   Veją gerai mulčiuoti kompostu ir durpėmis. Tokios organinės trąšos pagerina dirvos fizines ir chemines savybes, padeda kaupti humusą ir suaktyvina mikrofloros bei mikroorganizmų veiklą.

■ Žolę geriausia sėti nevėjuotą dieną, tada tolygiau dirvoje pasiskirsto sėklos.
■ Nepatartina sėjos imtis iškart po stipraus lietaus – reikia leisti žemei pradžiūti. Negerai sėklas berti ir į perdžiūvusią žemę prieš sėją būtina palaistyti.
■ Paprastai geros kokybės sėklos sudygsta per 7-14 dienų.
■ Žemės plotus, kuriuose sėklos dėl vienokių ar kitokių priežasčlų nesudygo (tarkim, jas išplovė smarkus lietus ar sudžiovino kaitri saulė), reikia pagal minėtas taisykles apsėti iš naujo.
■   Jei dirva, kurioje ketinama sėti žolę, yra molinga, gerai ant paviršiaus užberti 10-15 cm storio smėlio sluoksnį ir žemę dar sykį sukasti.

Kaip laistyti veją

Pirmąsias tris-penkias dienas po sėjos, jei nelyja, dirvą liekite kasdien, bet negausiai (jokiu būdu ne stipria vandens srove, o dulksna). Vėliau ją drėkinkite vos pamatę, kad žemės paviršius pradžiuvo. Anot agronomų, geriausia, kai liejant viršutinis žemių sluoksnis sudrėksta apie 30 mm, o vienkartinė vandens dozė būna 20-50 litrų (kiekis priklauso nuo dirvožemio struktūros) vandens 1 kv. m žemės. Negalima žolės perlaistyti, nes vandens perteklius (ypač jeigu jo priliejama tiek, kad dirvoje telkšo balos) skatina sparčiai želti piktžoles, atsirasti kenkėjus, ligas. Dėl pernelyg dažno ir gausaus laistymo gerokai sumažėja trąšų efektyvumas. Kokiu paros metu geriausia lieti veją? Anksčiau buvo manoma, kad geriausia šio darbo imtis vėlų vakarą, nes tada mažiau garuoja vanduo. Tačiau didesnė dalis specialistų su tuo nesutinka. Anot jų, naktį dirvos paviršiuje nusistovėjęs didelis vandens kiekis neretai išprovokuoja įvairias žolynų ligas. Dėl to veją geriau drėkinti ankstų rytą, kada saulė dar nėra kaitri. Stojus lietingiems orams, vejos lieti nereikia.

Trąšų svarba
Vejas tinka tręšti kelių rūšių azoto trąšomis: amonio salietra, amonio sulfatu, kalcio salietra, natrio salietra ar karbamidu. Visas šias trąšas, išskyrus karbamidą, žolynų šaknys lengvai pasisavina, todėl paspartėja jų augimas, suintensyvėja spalva. Tokia dirvą rūgštinanti trąša kaip amonio sulfatas veiksmingai slopina piktžolių dygimą, o kalcio salietra aprūpina dirvožemį žolynams labai reikalingu kalciu. Karbamidą žolės pasisavina lėtai, jis itin vienodai stimuliuoja jų augimą. Bet kokiomis azoto trąšomis veją patartina patręšti kartą per metus – ankstyvą pavasarį arba rudenį. Visos fosforo trąšos ilgai veikia. Kadangi šios trąšos į dirvą skverbiasi sunkiai, jomis vejos nebūtina tręšti kasmet- pakanka kas antrus metus. Geriausia šio darbo imtis rudenį po pirmųjų šalnų.

Kompleksinės vejų trąšos -įvairiems žolynams reikalingų maistinių medžiagų koncentratas. Jomis veją reikia tręšti taip dažnai ir tokiomis normomis, kaip nurodyta ant pakuotės (paprastai šj darbą patartina atlikti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį).

Kaip dažnai pjauti žolę

Labai svarbu laiku nupjauti žolę pirmąjį sykį po sėjos. Taigi, subėrusį sėklas į dirvą, jau po savaitės pradėkite stebėti į saulę besistiepiančius žolynus. Kai jie pasieks maždaug 6-8 cm aukštį, nieko nelaukusi imkite į rankas mechaninę ar elektrinę vejapjovę su gerai išgaląstais peiliukais (atšipę žaloja žolynus). Jokiu būdu nenuskuskite vejos „ežiuku”, nes ji taps mažiau atspari aplinkos poveikiui (vasarą -kaitriai saulei, žiemą – šalčiui) – geriausia žolę palikti maždaug 4 cm aukščio. Vėliau drąsiai galite laukti, kol ji pasieks kad ir 10-12 cm aukštį, tada nupjaukite jos maždaug trečdalį aukščio.

Pjaukite tik sausą žolę. Jei galite, nupjautų žolynų bent porą dienų negrėbkite -jie stimuliuos dirvožemio biologinę veiklą, sulaikys dalį drėgmės, todėl velėna sparčiau žels. Sugrėbtus žolynus galite kompostuoti – vėliau turėsite puikių organinių trąšų.

Kaip-seti-vejaKą daryti, jei…
Vejoje atsirado nedidelių įdubų. Jas reikia užberti smėlio bei žemės mišiniu ir užlyginti -turėtų užželti žole. Jeigu matote, kad žolynai neatželia, duobutes iš naujo užsekite.
Žolė plečiasi už numatytų ribų. Pamėginkite ją dažniau nupjauti specialiomis rankinėmis arba elektrinėmis žirklėmis. Jeigu tai nepadeda, veją „įrėminkite” dekoratyviomis plytelėmis ar stambiais akmenimis.
Radosi geltonų dėmių.
Tokiu atveju dirvą, kur geltona žolė, atsargiai supurenkite šakėmis ir saikingai patręškite. Jei žolė neatsigauna, gali būti, kad jai pakenkė kokia liga. Daugeli jų padeda Įveikti specialūs fungicidų tirpalai.
Pridygo samanų. Dažniausiai vejoje jų randasi tada, kai dirva būna pernelyg rūgšti, joje susilaiko vanduo ar dirvožemyje stinga azoto trąšų. Išsprendus šias problemas, samanos turėtų sunykti. Iš mažo ploto jas galima pamėginti „iššukuoti” tankiu grėbliu arba išnaikinti specialiu preparatu.
Įsikūrė skruzdėlės. Nors šie vabalėliai žolynų šaknims nekenkia, tikriausiai daugeliui ne itin malonu matyti vejoje skruzdžių iškeltus akytus žemių kauburėlius. Šiuo atveju jums padės specialus skruzdės naikinantis preparatas (juo nupurkškite tik skruzdėlyną). Galite nelietingą dieną šalia skruzdžių „namelio” paberti su cukraus pudra santykiu 1 :1 sumaišytų boro miltelių (Įsigysite vaistinėje).
Priaugo grybų. Negalima laukti, kol vejoje pasirodys didelė nežinomos rūšies grybų šeimyna. Kiekvieną grybą reikia išrauti, tada augimo vietą palaistyti kalio permanganato tirpalu.
Rausiasi kurmiai. Geriausia juos naikinti liaudiškomis priemonėmis. Pavyzdžiui, į kiekvieną urvelį galite Įkišti gausiai amoniaku ar vandeniu, kuriame kelias valandas mirko nuorūkos, suvilgyto audinio skiautę. Galima įsigyti kurmių gaudyklę arba specialų šiuos gyvūnus atbaidantį prietaisą, skleidžiantį žemo dažnio garsus.
Apniko piktžolės. Jeigu vejoje retsykiais pasirodo pavienių piktžolių, paprasčiausiai jas išraukite. Didesnius piktžolių plotus galima naikinti specialiu herbicidų preparatu.


Panašūs straipsniai

Komentarai (1)

  1. Tikrai geri patarimai duoti, nes vejos auginimas yra tikrai gana sudėtingas darbas. Dažnai puola visokios piktžolės, o jeigu yra vaikų ar gyvūnų, tai veja ištrypiama yra. Tikrai ilgai vargome, kol mūsų veja tapo graži, net drėkinimo sistemą įsirengėme, kad veja neišdžiūtų ir traktoriuką žolės pjovimui, nes teritorija gana didelė yra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *