...

Kaip įsirengti alpinariumą

Kaip įsirengti alpinariumą

Kaip pasidaryti baldus iš euro palečių
Kaip pasidaryti aitvarą
Kaip ir kodėl reikia mulčiuoti dirvą
Purus, minkštas ir skanus varškės apkepas
Kaip pridėti rusų/vokiečių kalbą jūsų kompiuteryje

Alpinariumas – tai daugelio, turinčių nuosavą sklypą, svajonė. Alpinariumas – tai akmenų sodas. Išplito jis palyginus nesenai – 19a pabaigoje – 20a pradžioje.Tuo metu jis turėjo atspindėti Alpių aukštikalnių florą. Centre kalvos puikavosi masyvus akmens luitas ar grupė akmenų, simbolizuojančių kalno viršūnę. Laikai keitėsi. Šiandien visiškai nebūtina, kad alpinariumo pagrindą sudarytų Alpių ar Himalajų kalnų augalai. Tai gali būti žemaūgiai augalai, kurie Jums patinka. Praktiškai alpinariumui galima panaudoti visus žinomus augalus: žydinčius ir lapuočius, aukštesnius ir žemesnius, vijoklinius ir šliaužiančius. Svarbiausia juos protingai sukomponuoti, suderinant: žiedų spalvas, žydėjimo laiką, ūgį, formą bei lajų spalvas.Reikia žinoti augalo aukšti, jo lajos plotį, kad suaugus ir suvešėjus augalams jie neužgožtų vieni kitų. Besidriekiančius, šliaužiančius augalus reikia kontroliuoti, neleisti jiems per daug išsiplėsti, kad netrugdytų  šalia augantiems. Reikia nepamiršti, kad ne visi augalai mėgsta saulę ar pavėsį. Todėl reikia atsižvelgti ir į tai.

Ar pavyks įrengti gražų alpinariumą, priklausys nuo to, kokią vietą jam parinksite. Jeigu kieme yra natūralus akmenynas ar kalvelė, prisiderinkite prie esamos aplinkos ir kūrybingai ją išnaudokite. Jei sumanėte įrengti alpinariumą visiškai lygioje vietoje, teks suformuoti gražiai prie aplinkos derantį pakilimą.
Sukurti gražų gėlyną – tai ne vienos dienos ir net ne vieno sezono darbas.

Reikiamų augalų ieškojimas ir derinimas suteiks nemažai džiaugsmo, tačiau pareikalaus išradingumo. Alpinariumo priežiūra – tai nesibaigianti kūryba, jūsų kantrybės ir fantazijos išraiška.

Alpinariumo įrengimas

alpinariumas turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: esamai erdvei ne per mažas ir ne per didelis – toks, kad jį galima būtų apeiti, pasigrožėti augalais ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti grožio ir džiaugsmo harmoniją.

Pažymėtame būsimo alpinariumo plote nukasama velėna, išrenkamos piktžolių šaknys, akmenys. Jei tai yra šlaitas, galbūt verta šiek tiek pakeisti jo formą: paaukštinti ar, priešingai, nukasti šlaitelį.

Lygioje vietoje, jei pakanka vietos, iškasamas baseinėlis ir supilamas kupstelis. Kai vietos mažai, pasitenkinama kupsteliu su alpinariumo fragmentais.

Nuokalnėje esančiame sklype, priesmėlio dirvoje, specialaus drenažo nereikia, tik pagerinama dirva. Priemolio ar molio dirvožemyje būtinas drenažas. Ant suformuotos kalvelės supilamas 10 cm stambaus žvyro ar skaldos sluoksnis, ant jo – 5 cm stambiagrūdžio smėlio ir ne mažiau kaip 10-15 cm paruošto žemių mišinio (velėninė, lapinė ir smėlis – 1:1:0,5, arba velėninė, smėlis ir durpės – 2:1:1).

kaip_isirengti_alpinariuma_1
Alpinariumo pagrindas daromas iš didelių lauko riedulių arba akmeninėmis sienutėmis (stačiame nuolydyje) sutvirtintų šlaitų.

Akmenys turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų augalams vėsą ir sudaro kompozicinius akcentus. Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai.

Vietiniai labiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai – išsiskiria iš visumos, ryškiau matomi. Verčiau panaudoti didesnius, stambesnius akmenis negu daug mažų.

Geriausiai tinka želdyne neaukštos (iki 80 cm aukščio) sienutės iš natūralaus akmens. Atraminei sienutei, kaip ir alpinariumui, paprastai naudojami stambesni akmenys. Sienutės kontūras, taip pat ir akmenų išdėstymas turėtų būti netaisyklingi. Laisvesnė kompozicija artimesnė alpinariumui.

Akmenų išdėstymas – pirmiausia alpinariumo apatinėje dalyje išdėstomi didžiausi akmenys. Pats didžiausias ir įdomiausias išrenkamas pagrindiniu. Duobutė akmeniui turi būti kiek didesnė ir platesnė už jo pagrindą.

Žemės aplink gerai prispaudžiamos, kad neliktų oro tarpų. Užlipus ant akmens, jis neturi judėti. Kelis akmenis pastatykite vertikaliai – tai bus kompozicijos vertikalūs akcentai. Šalia jų priderinami keli mažesni.

Akmenys sustatomi taip, kad atrodytų lyg įaugę į žemę (po žeme turi atsidurti 1/3–1/2). Daugumą išdėstykite beveik horizontaliai ar su nedideliu pakrypimu, vienus – grupelėmis, kitus – pavieniui. Likusius akmenis šlaito viršūnės link dėkite pasilypėdami ant sudėtų žemiau.

Viršūnei palikite plokštesnius, mažiausius akmenis.

Alpinariume geriau tinka juostuoti, briaunoti, pailgi akmenys, o apvalūs – prie vandens telkinių: upelių, baseinėlių.

Didesniuose alpinariumuose įrengiami truputį vingiuojantys takeliai. Jie išklojami plokščiais akmenimis, statesnėse vietose įrengiami netaisyklingos formos akmenų laipteliai. Apatinėms pakopoms imami stambiausi, o viršutinėms – mažiausi akmenys.
kaip_isirengti_alpinariuma_3

Terasų formavimas – dažnai alpinariumų šlaituose formuojamos terasos. Jos atlieka ir priešerozinę funkciją, apsaugodamos dirvožemį nuo išplovimo. Terasų aukštis ir plotis priklauso nuo šlaitų statumo. Dažniausiai terasos tvirtinamos plokščių klinčių sienelėmis, kurios ir pačios gali tapti dekoratyviniais elementais. Akmenys dėliojami šachmatine tvarka, panašiai kaip plytos. Kiekviena eilė užpilama žemėmis. Augalams sodinti tarp akmenų paliekami nedideli plyšiai. Erdvė tarp šlaito ir sienelės užpilama žeme. Jei sienelė aukštesnė kaip 1 m, daromas požeminis pamatas iš stambesnių akmenų. Kad tokios sienelės neišsiplautų ir nenugriūtų, jos daromos pasvirusios atgal (vienam aukščio metrui daromas 10-20 cm pasvirimas).

Akmenys alpinariume

Galbūt jūsų kieme yra nedidelė kalvelė, kur akmenys trukdo augti žolei, ir ji per vasaros karščius paruduoja? Šitokia vieta puikiai tiks žydinčiai oazei sukurti.
Pirmiausia parinkite akmenis. Paruoškite jiems duobes, palikite tarp jų tarpus. Nuo dobės priklausys kaip giliai žemėje bus akmuo ir kokios jis bus formos. Akmens kontūrai šiek tiek keisis, nes jis dar kurį laiką smigs gilyn į žemę. Tarp akmenų galite pasodinti vešlių daugiamečių augalų, mažų spygliuočių arba žemų krūmelių.
Jeigu jūsų alpinariumas yra atviroje vietoje, pravartu pasodinti medį, kuris savo pavėsiu apsaugotų augalus nuo karštų vidurdienio saulės spindulių. Tik svarbu, kad jis visiškai neužgožtų gėlyno.
Alpinariumo augalai
Sudarykite tinkamas sąlygas augalams alpinariume. Svarbu ne tik paruošti tinkamos sudėties trąšią žemę, bet ir supilti reikiamą dirvos sluoksnį. Krūmams ir daugiametėms gėlėms reikia apie 50 cm storio derlingo dirvos sluoksnio, antraip jie auga prastai. Taip pat svarbu, kokio dydžio tarpai tarp akmenų. Įvairioms augalų rūšims reikalingos labai skirtingos sąlygos.
Pirmiausia parinkite vietą lepesniems augalams; juos ir prižiūrėti teks kruopščiau. Kai kurie neišrankūs augalai, pvz.: įvairios samanos, kerpės, puikiai veši siauruose tarpuose tarp akmenų, kur dirvožemio sluoksnis labai menkas.

Kas nulemia augalų klestėjimą:

– drenažas
– dirvožemio sluoksnis
– dirvožemio sudėtis
– kalkių ir trąšų kiekis
– dirvožemio gebėjimas išlaikyti drėgmę
– sniego dangos storis žiemą

Drenažas alpinariumui turi labai didelės reikšmės. Jeigu alpinariumo dirva bus nepralaidi, tarp akmenų rinksis vanduo. Dauguma augalų mėgsta žiemoti sausose vietose, jiems būtina kvėpuoti.
Po derlingos žemės sluoksniu esantis žvyras ar smulkūs akmenukai skirti drenažui. Nereikalingas vanduo turi susigerti arba ištekėti pro juos lauk. Prastai drenuojama žemė tarp akmenų yra visiškai bevertė.
Jeigu ruošiatės įrengti alpinariumą ant natūralaus nuolydžio (kalvos), tereikia atsižvelgti į aplinką ir pasirinkti tinkamus akmenis. Pirmiausia komponuojami dideli akmenys, tarp jų numatomos vietos augalams. Tuomet dedami mažesni akmenys ir jų eilės. Jeigu nuolydis gana staigus, pravartu suformuoti pakopas – tai padės sutvirtinti dirvožemį.

Kokią žemę parinkti?

Alpinariumo dirva turėtų būti lengva ir pralaidi. Molžemis ar durpės visiškai netinka.
Dirvožemio mišinys ypač lengvą žemę mėgstantiems augalams:
– 2 dalys rupaus smėlio
– 1 dalis komposto arba trąšios žemės
-1 dalis molžemio
Dirvožemio mišinys kitiems augalams:
– 2 dalys molžemio
– 2 dalys komposto arba trąšios žemės
– 1 dalis rupaus smėlio
Jeigu žemė, kurioje galvojate įrengti alpinariumą, yra tinkama augalams, pakanka ją tik patręšti. Jeigu žemė sunki, primaišykite į ją rupaus smėlio, komposto ar durpių. Į smėlėtą dirvą pridėkite molžemio ir komposto.

 

Kalkinimas ir tręšimas


Kiek dėti kalkių ir kaip tręšti, priklauso nuo augalo. Daugeliui augalų tinka normalaus rūgštingumo dirvožemis, kai PH lygus 6. Tačiau kai kurie augalai ypač mėgsta kalkingą žemę, ir atvirkščiai – kitiems tinka tik rūgšti dirva.
Nusprendę, kur kokį augalą sodinsite, išsiaiškinkite jo poreikius. Jeigu reikalinga šarminė dirva – įmaišykite kalkių, o jei šiek tiek daugiau patręšite – gausite rūgščią dirvą.
Alpinariumo nereikia labai gausiai tręšti. Antraip augalai per daug iškeroja, sunkiai peržiemoja.
Kalkes ir trąšas įmaišykite į dirvą prieš 2 savaites iki sodinimo.
Dėliodami akmenis pagalvokite, kur ir kokius augalus sodinsite. Nepamirškite jų priderinti prie aplinkos. Atsižvelkite į augalų spalvą, aukštį ir žydėjimo laiką.
Mažuose alpinariumuose sodinama daug skirtingų augalų, didesniuose daugiau vienos rūšies augalų.
Paruošę žemę, iškaskite duobutes ir priliekite vandens. Sudrėkinkite sodinukus ir sudėliokite į duobutes. Augalo šaknys turi laisvai tilpti į duobutę. Kruopščiai apspauskite žemę aplink augalą. Dirvos lygis turi būti keliais centimetrais aukščiau augalo šaknų, kad laistydami nenuplautumėte žemių. Rožių ir uolaskėlių nereikia sodinti labai giliai – jos gali supūti.
Augalus reikia kruopščiai laistyti ir pavasarį, ir vasarą, kol jie žydi ir auga. Prieš žiemą visi augalai turi gerai sustiprėti. Pavasarį apžiūrėkite rudenį pasodintus augalus – jeigu jų šaknys iškilusios, persodinkite į naują vietą.
Kada ir kiek laistyti, priklauso nuo oro sąlygų. Kartais reikia padaryti dienos ar net savaitės pertrauką, o po to vėl intensyviai laistyti.

Kokius augalus, kokiose vietose sodinti

Saulėtas alpinariumas, dirvožemio sluoksnis plonas:
sukulentai, sedulos, čiobreliai, vaistučiai, paprastosios aubrietės.
Saulėtas alpinariumas, dirvožemio sluoksnis storas:
– daug vidutinio dydžio saulę mėgstančių daugiamečių augalų;
– daug aukštų saulę mėgstančių daugiamečių augalų.
Pusiau šešėliuotas alpinariumas:
plukės, raktažolės, žibutės, astilbės.
Šešėliuotas alpinariumas:
papartis, blužniapapartis, šešėlį mėgstančios varpinės žolės.
Alpinariumui tinkami svogūniniai augalai:
lelijos, tulpės, svogūnai, margutės, į krokai, žemaūgės lelijos, narcizai, lakišius, snieguolės.

 

Dar keletas patarimų, kaip įrengti alpinariumą

[list_style_arrow]
■ Parinkite tinkamą nuolydį (jį galite suformuoti patys).
■ Alpinariumo pagrindą sutvirtinkite 5-10 cm storio žvyro sluoksniu.
■ Parinkite akmenis, kurie savo spalva ir forma dera prie aplinkos.
■ Maždaug pusę akmens įkaskite i žemę. tarp akmenų palikite tarpus augalams. Dalis akmenų turi būti plokšti, kad ant jų galima būtų atsistoti.
■ Akmens kraštus galite apibrėžti. Didelių akmenų šešėlyje puikiai auga Įvairios samanos.
■ Tarpus tarp akmenų užpilkite palaidžia, su kalkėmis ir trąšomis sumaišyta žeme.
■ Augalus sodinkite tik į gerai paruoštą dirvą. Įspauskite juos i žemę, įsitikinkite, kad jie yra reikiamame gylyje.
■ Rūpestingai laistykite.  [/list_style_arrow]

 

 

KOMENTARAI

WORDPRESS: 1
DISQUS: 0