...

Kaip išsirinkti medų

Kaip išsirinkti medų

Vieno kąsnio sumuštiniai
Krabų lazdelės tešloje
Kaip pasigaminti žalia-valgiams tinkantį „tuną”
Purus, minkštas ir skanus varškės apkepas
Marmurinio šokolado tortas

Paties žodžio medus kilmė siejama su bitės pavadinimu: bitė lotyniškai mel; graikiškai – melissa.  Medus sanskritiškai-madhu, lotyniškai mel, prancūziškai – miel, graikiškai – meli, slaviškai – med, miod ir t.t. Tik nedaugelyje kalbų pavadinimas kitoks: vokiškai – Honig., angliškai – honey; švediškai – honning., nyderlandiškai – boning., armėniškai – megra; o totoriškai – bal. Keistoka, kad lietuviškai ir latviškai medaus pavadinimas labai panašus į tolimos šalies Irano pavadinimą modu.  Kaip paties medaus žodžio kilmė, taip ir medaus vartojimo nurodymai mus pasiekė iš senų tautų.

Tikras bičių medus yra saldi medžiaga, kurią bitės pagamina iš žieduose esančio nektaro. Šitą medžiagą bitės surenka, pakeičia savo viduriuose ir supila į korius. Čia ji subręsta ir virsta tikru bičių medumi. Iš kitių šaltinių bičių paimta saldi medžiaga nėra tikras bičių medus. Pvz., bitės iš cukraus sirupo pagamina medų, ir šis medus, kaip maistas, joms yra labai geras. Bet tai nėra tikras medus. Jis laikomas netikru, arba falsifikuotu medumi.

[info] Iki mūsų laikų natūralus bičių medus buvo vartojamas kaip saldus maistas. [/info]

 

Medų vertinantys žmonės nori nusipirkti tik gero ir kokybiško medaus. Bet kaip išsirinkti kokybišką medų?

Medų geriausiai rinktis pagal bitynų stovėjimo vietas ir patį bitininką. Jei bitininkas ar jo produktas nepatinka, jei abejojate medaus kokybe – geriau nepirkite. Kokia medaus kokybė – niekas geriau už kontroliuojančias maisto ir veterinarijos tarnybas, laboratorijas ar patį gamintoją nesupras. Kiekvienos rūšies medus pasižymi unikaliomis gydomosiomis ir profilaktinėmis savybėmis.

O lietuviškas medus visas labai geras. Blogo medaus nebūna, būna tik klasifikuotas pagal švarumą.

Pavasarinis medus tirštesnis, vasarinis bėga truputį plonesne srovele. Kiekviena medaus rūšis skiriasi spalva, skoniu. Miško medus yra tamsesnis, su lipčiumi, pavasarinis, vasaros pradžios – šviesesnis, spygliuočių dar tamsesnis.

 

Medaus kokybę galima patikrinti namuose.

Gerą medų ištirpinus vandenyje, tirpalas bus drumstas, bet be nuosėdų, jei falsifikuotas – iškris nuosėdos.

Jei įmaišyta krakmolo, įlašinus keletą lašų jodo tirpalas nusidažys mėlynai.

Kreidos priemaišos nustatomos įpylus bet kokios rūgšties, patogiausia acto – nuosėdos ima putoti.

Cukraus priemaišos nustatomos tik laboratorijoje.

 

Kur ir kaip laikyti medų

Patalpa, kurioje laikomas medus, turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Tai gali būti rūsys, šaldytuvas. Optimali yra 5–10 laipsnių C temperatūra.

Nuo seno žinoma, kad geriausiai medus išsilaiko moliniuose ir stikliniuose induose, taip pat liepos, alksnio, drebulės, topolio medienos statinaitėse. Tinka ir emaliuoti bei plastikiniai indai. Pastarieji šiuo metu yra populiariausi. Tačiau išskirtinės kokybės produkto ženklu pažymėtas medus į tokius nepilstomas.

 

KOMENTARAI

WORDPRESS: 0
DISQUS: 0